M. K. Čiurlionis šiandien: pleneras, konferencija ir paroda Palangoje
M. K. Čiurlionis jau seniai Lietuvos meno istorijoje užima ypatingą vietą, dažnai jį įvardiname kaip genijų. Tačiau šio iškilaus kūrėjo kūryba suvokiama daugiau kaip istorinė vertybė, ji tolsta nuo šiuolaikinio diskurso. Šis projektas skirtas aktualizuoti M. K. Čiurlionio kūrybą šiuolaikinio meno lauke.
Toks pat senoviškas atrodo plenero formatas. Anksčiau (daugeliu atvejų ir dabar) tai menininkui reiškė galimybę tapyti, piešti, lieti akvarelę “iš gamtos”, t. y. tiesiogiai žiūrint į pasirinktą motyvą. Dabartyje, pakitus meno sampratai ir uždaviniams, menininkui nekeliamas mimetinio vaizdavimo reikalavimas, o net ir dirbantiems su realybės vaizdais į pagalbą ateina fotografija, todėl pleneras įgauna visai kitą, naują reikšmę. Jis tampa būdu pabūti su gamta, patirti ar patyrinėti ją, sukuriant naujus ryšius ir naujas idėjas, iškelti naujas problemas.
Kaip tik M. K. Čiurlionio kūryboje gamta užima didžiulę vietą, ji virsta menininko kosmogoninėmis struktūromis, gamtos vaizdai kuria makro ir mikro pasakojimus („Ramybė“, „Vasaros sonata“, „Raigardas“, „Karalaičio kelionė“, „Fuga“ (1907-8 m.), „Fuga“ iš triptiko „Fantazija“, ciklas „Pasaulio sutvėrimas“, ciklai „Žiema“, „Pavasaris“, „Vasara“ ir kiti). Žymiojo dailininko ir muziko kūryboje itin svarbią vietą užima miško ir jūros motyvai, sudarantys daugelį žymiausių M. K. Čiurlionio paveikslų ir muzikos kūrinių pagrindą.
Žemei ir žmonijai susiduriant su klimato atšilimo ir rūšių nykimo problema, tampa nepaprastai svarbus atskirties tarp gamtos ir žmogaus naikinimas, naujų sutarimo, taikaus sambūvio būdų ieškojimas, todėl šis pleneras ir jo rezultatas – paroda tampa būdu į M. K. Čiurlionio kūrybą pažvelgti iš nūdienos iššūkių rakurso, parodyti, išryškinti jo gamtiškąjį mąstymą ir jauseną Antropoceno, klimato kaitos ir rūšių nykimo kontekste.
Suprantama, kad pleneras šiuolaikiniame meno lauke pakito, tapdamas rezidencijomis, vietos tyrimais, simpoziumu, tačiau šį kartą buvo siekta sujungti M. K. Čiurlionio kūrybos dvasią, išlaikyti Dailininkų sąjungos kūrybos namų („Palangos dailė“) tradicijas ir šiuolaikinio meno idėjas. Grupė menininkų gyveno „Palangos dailėje“, diskutavo, tyrinėjo ir kūrė įvairius meno objektus, naujai aktualizuodami plenero formatą per šiuolaikinį pasaulio matymą. Projekte dalyvauja žymūs Lietuvos, Latvijos menininkai, miškas, jūra, M. K. Čiurlionis, Lietuvos dailininkų sąjunga ir vasara, tiksliau – vėsokas liepos mėnuo.
Projektą organizuoja: Lietuvos dailininkų sąjunga
Projektą remia: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Palangos miesto savivaldybė, VšĮ Palangos dailininkų namai “Palangos Dailė”
VIKTORAS
PAUKŠTELIS
CHRISTELLE
MAS
DEIMANTAS NARKEVIČIUS
JULIJA
POCIŪTĖ
FIÓRDÍS ALDA SIGURARDÓTTIR
ARŪNĖ
TORNAU
JULIJONAS URBONAS
ANNA EYJÓLFSDÓTTIR
PARODOS ATIDARYMO AKIMIRKOS / OPENING of the EXHIBITION
Satelitinė trienalės paroda LDS galerijoje „Arka“
„Under the Surface / Po paviršiumi“
2024 08 29 – 2024 09 28
Baltijos jūros užterštumo problemos skaudžiai aktualios Lietuvos bei aplinkinių valstybių gyventojams, politinių sprendimų priėmėjams, Baltijos ir Šiaurės šalių mokslininkams ir menininkams. Todėl šiais metais prie trienalės prisijungė LDS galerija „Arka“, kartu su partneriais - Estijos tapytojų sąjunga bei Helsinkio dailininkų asociacija – vykdomu tarptautiniu FINBALT projektu, kuriuo apmąstomas teritoriniu pobūdžiu šalis jungiantis jūrinis, gamtinis, socialinis bei politinis kraštovaizdis.
Paroda galerijoje „Arka“ skirta rūšis telkiančio, ekologinius iššūkius patiriančio ir gyvybę generuojančio gamtinio paviršiaus aktualizavimui. Ekspozicija kalba apie (ne)matomus ryšius, aplinkas, kurios ne tik mus supa, bet ir yra atsakingos už įvairių rūšių bendrabūvį. Gamta čia permąstoma ne tik kaip terpė ar buveinė, bet ir kaip tam tikra greta jos gyvenančių žmonių atminties ir patirčių saugotoja, teritorija, kuri po savo tykiu paviršiumi generuoja daugybę skirtingų vyksmų ir pokyčių, neišvengiamai darančių įtaką ekosistemai ir mūsų visų ateičiai. Paroda „Under the Surface“ pristato gausų erdvėvaizdžių rinkinį, reflektuojantį po įvairiais fiziniais, semantiniais ir virtualiais paviršiais būdraujančius peizažus.
Parodą „Under the Surface / Po paviršiumi“ kuruoja Evelina Januškaitė, Satu Kalliokuusi, Eeva Muona, Tiiu Rebane, Eija Saarivirta. Joje pristatomas 21-as menininkas iš Lietuvos, Estijos ir Suomijos, pasitelkiantis įvairias meno rūšis: tapybą, fotografiją, videomeną, instaliaciją, performansą, grafiką, keramiką.
Estijos menininkų kolekcija atspindi sovietmečiu sustiprėjusią aplinkosauginę sąmonę, kai ekologinė apsauga tapo nacionalinio identiteto ir asmeninės autonomijos pagrindu. Estų kolekcijoje tyrinėjama ekosemiotika ir ekokritika, nagrinėjama, kaip šios idėjos reiškiasi šiuolaikiniame mene ir kaip dabartis persipina su giliai įsišaknijusiu transcendentiniu ryšiu su gamta.
Suomių menininkai parodoje pristato kūrinius, inspiruotus neužčiuopiamų gamtos elementų – šviesos, krintančio vandens, vėjo, bangų, krioklio ošimo. Ekspozicija kalba apie aplinkos percepciją per jutimus, apmąsto metų laikų kismą ir gyvybės trapumą, aktualizuoja vandenynų augmenijos svarbą, semantiškai fiksuoja gylius ir seklumas, išryškindami apsemtų teritorijų apleistumą ar į kelionines brošiūras tarsi sutalpindami sudužusių atostogų apatiją.
Lietuvių autorių ekspozicijoje akcentuojamas ekologinis ir simpoetinis takumas, procesualumas, gamtinės transformacijos, vanduo pabrėžiamas kaip judėjimas, nuolatinė kaita, lemianti ne tik gyvybės radimąsi, bet ir jos nyksmą. Atspindintis vandens paviršius pozicionuojamas kaip troškulio pavidalas, nusausinami vandens plotai - kaip rūšių entropijos ženklas, o naftos terminalo teritorija interpretuojama kaip kardiografinė linija. Parodoje pristatomas ir fiktyviai kartografuojamo vandenynų dugno atlasas, skaitmenizacijos kontekste tarsi patenkinantis žmogaus žingeidumą, ir popieriaus paviršiuose fiksuojamas vandens efemeriškumas, ir eilėmis įkraunama makabriškos apokalipsės nuojauta.
Parodos atidarymas: rugpjūčio 29 d., ketvirtadienį, 18 val.
Parodą lydintis renginys: dokumentinio filmo "Šiaurinė srovė (The North Drift)" peržiūra ir diskusija „Interconnection: Is Any Beginning and Ending of Water? (Tarpusavio ryšiai: ar vanduo turi pradžią ir pabaigą?)“ - rugpjūčio 29 d., ketvirtadienį, 15 val., LDS Projektų erdvėje, Vokiečių g. 4.
Dalyviai: (LT) Marija Marcelionytė-Paliukė, Eglė Pilkauskaitė, Gintarė Urmonaitė, Emilija Čepulė, Andrius Erminas, Arturas Valiauga, LABA NEBULA (Kristina Švenčionytė ir Arturas Ustinovas) (FI) Eeva-Liisa Isomaa, Iida Valkonen, Pauliina Jokela, Pekka Parviainen, Satu-Minna Suorajärvi, Susanna Iivanainen, Verna Kovanen (EE) Erki Kasemets, Kai Kaljo, Jane Remm, Katrin Valgemäe, Veiko Klemmer, Vilen Künnapu
Parodos „Under the Surface“ rengėjas: galerija „Arka“
Parodos partneriai: Estijos tapytojų sąjunga, Helsinkio dailininkų asociacija
Parodos kuratorės: Evelina Januškaitė, Satu Kalliokuusi, Eeva Muona, Tiiu Rebane, Eija Saarivirta
Komunikacija: Lukas Stanionis, Deva Bartninkaitė
Parodos architektas: Darius Baliukevičius
Techninis išpildymas: Artūras Meškauskas, Tomas Meleška
Parodos rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Helsinkio miesto savivaldybė, Estijos kultūros fondas.
.jpg)
