Martyno Gailiušo parodos „Bum šaka laka“ atidarymas

Parodos pavadinimas onomatopėjiškai žymi įvykį – kamuolio dėjimą į krepšį, – aplink kurį sukasi daugybinės prasminės gyslos. Jas narstydamas, menininkas Martynas Gailiušas pasitelkia (auto)etnografinį, politinių vaizdinių antropologijos ir kultūrologinį žvilgsnį, kuriuo analizuoja ilgą bei sudėtingą istoriją turėjusią sporto šaką – krepšinio reiškinį Lietuvos bei pasaulio kontekste.

Kaip reikšmingas ir didžiulį poveikį turintis kultūrinis fenomenas, krepšinis atveria platų psichogeografinį žemėlapį, kurio pradžios taškas – paties menininko ir jo kartos žmonių vaikystės atsiminimuose įsirėžusios apraiškos. Savadarbės krepšinio lentos, nuvogti tinkleliai, prie duobėtos aikštelės numesti raudoni Coca-Cola dviračiai, mėlynu šratinuku į mokyklos suolą įrėžti Chicago Bulls logotipai, nuolat skambanti daina „Trys milijonai“, komandų atributikos spalvos ir ypač ryškios, posovietinei erdvei būdingos banaliojo nacionalizmo formos. Šaižiai dominuojantis rungtynių triukšmas storame, kineskopo numėlynintame ekrane; sportinių batų cypsmas į parketą; niekaip nemirštanti legenda apie Kauno Žalgirio pergalę prieš sovietų armiją reprezentavusią Maskvos CSKA, veikianti kaip blogio imperijos nugalėjimo reginys; ar girtaujančiųjų sirgalių masės, laistančios klykiančių mašinų stogus…