top of page
Ieškoti

Angelų muziejaus mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris ir po mirties rūpinasi Angelų muziejumi 

Beatričė Kleizaitė-Vasaris

Šiandien, sausio 3 dieną, minėdami šviesaus atminimo meno mecenatės, išeivijos ir Lietuvos kultūrininkės, lietuvių dailėtyrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris (1925–2023) gimtadienį, įžengiame į jos gimimo šimtmečio jubiliejinius metus ir pranešame, kad Anykščių menų centras Angelų muziejaus mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris gimimo šimtmečio paminėjimą liepos mėnesį pradės angelų skulptūrų nacionalinio konkurso paskelbimu ir konkursinių darbų parodą bei geriausių darbų premijavimą surengs 2025 metų liepos pabaigoje. Angelų skulptūrų konkursui, kuris bus pavadintas Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno premijų konkursu, šviesaus atminimo Angelų muziejaus mecenatė testamentu yra palikusi lėšų geriausių konkursui pateiktų kūrinių premijavimui.


Pranešame, kad Konkursas bus paskelbtas šią vasarą, liepos mėnesio 22 dieną, kai duris atvėrė Angelų muziejus (2010 metais). Anykščių menų centras Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno premijų konkursą organizuos nacionaliniu mastu. Dalyvauti Konkurse planuojama kviesti skulptorius iš visos Lietuvos. Konkurso rengimui ir darbų vertinimui bus sudaryta nacionalinė komisija, kurioje dirbs garsūs lietuvių dailės tyrinėtojai ir kritikai. Jie įvertins geriausius darbus trimis premijomis. Premijų paskelbimas ir laureatų apdovanojimas 2025 metų liepos pabaigoje vainikuos Angelų muziejaus mecenatės gimimo šimtmečio minėjimo Anykščiuose, Marijampolėje ir kituose miestuose programą.


Kaip žinoma, šviesaus atminimo Beatričė Kleizaitė-Vasaris yra viena iš nedaugelio išeivijos kultūros asmenybių, atgimimo metais grįžusių į Lietuvą ir visas jėgas atidavusių jos kultūriniam atgijimui, meno puoselėjimui. Teigdama, jog žmogus turi pareigą savo tautai atiduoti jėgas ir kūrybines galias, Beatričė Kleizaitė-Vasaris, vos tik grįžusi iš JAV į Lietuvą, ėmėsi iniciatyvos pirmaisiais atsikūrusios Nepriklausomybės metais Vilniuje pastatyti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklą. Kaip skulptoriaus Vytauto Kašubos įgaliotinė Lietuvoje ir aktyvi visuomenininkė ji įkūrė „Kunigaikščio Gedimino Paminklo šalpos Fondą“, kuriame buvo išrinkta pirmininke. Lygiai po trijų metų, kaip ir planuota, Katedros aikštėje paminklas buvo pastatytas. Šiandien, minint pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų jubiliejų, Didysis Kunigaikštis Gediminas žvelgia į savo įkurtą Lietuvos sostinę Vilnių.


Baigusi paminklo Vilniaus įkūrėjui sukūrimą, Beatričė Kleizaitė-Vasaris ėmė darbuotis prie didelio projekto – tyrimų ir leidybos ciklo, pradėdama nuo išeivijoje esančio nekilnojamojo lietuvių sukurto meno: taip pasirodė „Lietuvių dailininkų darbai Amerikos šventovėse“, kai ji pati aplankė ir išfotografavo meno kūrinius 93 šventovėse, kuriose yra dailininkų Albino Elskaus, Vytauto K. Jonyno, Vytauto Kašubos bei kitų lietuvių menininkų profesionalūs darbai. Šis tyrimas jai leido rašyti ir išleisti monografinių studijų – albumų ciklą apie garsiuosius išeivijos menininkus: „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“ (2003); „Albinas Elskus: Grožio ir vizijos dailininkas“ (2009). Knygų ciklą pratęsė angelologijos studija „Angelai“ (2000 ir 2011).   

        

Iš Beatričės Kleizaitės-Vasaris sukauptų išeivijos dailės kolekcijų Lietuvoje buvo sukurti net du ryškūs muziejai – padovanojusi Anykščiams savo sukauptą per 110 angelų kolekciją (tapybos, grafikos, skulptūros, tautodailės kūriniai), davė pradžią Angelų muziejui (2010), o tėvų gimtinei Marijampolei padovanojo virš 400 dailės kūrinių kolekciją, kurios pagrindu 2014 m. įkurta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.


Už nuopelnus Lietuvai apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, už nuopelnus Vilniaus miestui pirmoji buvo apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu, o už nuopelnus Marijampolei – Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu ir Marijampolės garbės piliečio ženklu.


Jos pastangomis buvo ženkliai praturtinti ir didžiausi Lietuvos meno muziejai – ji Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (Vilnius), Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui (Kaunas), Žemaičių muziejui „Alka“ (Telšiai) ir Žemaičių dailės muziejui (Plungė) parvežė per du tūkstančius garsiausių išeivijos dailininkų kūrinių, tuo atlikdama istorinę dailės sugrąžinimo Lietuvai misiją.


Beatričė Kleizaitė-Vasaris aktyviai dalyvavo atkuriant Valdovų rūmus, buvo Valdovų rūmų atkūrimo fondo signatarė, siekusi sutelkti Lietuvos visuomenę šios nacionalinės idėjos įgyvendinimui.


2023 m. rugsėjo 19 d. mecenatė palaidota Vilniuje, Menininkų kalnelyje, šalia garsiausių Lietuvos menininkų, kurių daugelį asmeniškai pažinimo ir artimai bendravo, kartu įgyvendino vertingus projektus.


Linkime kūrybingų metų ir kviečiame sekti Anykščių menų centro naujienas


bottom of page