Search

Elenos Antanavičiūtės kūrybos paroda „Kūne“



Lapkričio 12 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojos Elenos Antanavičiūtės kūrybos paroda „Kūne“.

Personalinė paroda Pamėnkalnio galerijoje — tai vienas apdovanojimų, skiriamų tarptautinio renginio „Jaunojo tapytojo prizas” nugalėtojams. Pernai (2020) šio konkurso laurus nuskynė Elena Antanavičiūtė, jauna menininkė, kūryboje besidominti kūno tema, per kurią ji perteikia asmeninę patirtį bei atspindi platesnį kontekstą – visuomenės požiūrį į (moters) kūną, kūną mene, meno istorijoje. Šiame kontekste tapytojai rūpi suvokti žmogaus unikalumą.

Parodoje eksponuojami naujausi menininkės sukurti darbai, kuriuose dėmesys skiriamas skirtingiems kūno aspektams.

Elena Antanavičiūtė: „Gyvename savo kūne – vieninteliame, kurį turime. Paskutinius kelerius metus mano kūryboje vyravo kūno tema. Taigi buvau kūne visomis prasmėmis. Kūnas – ne tik vaizdavimo objektas, bet ir kūrybos įrankis – juk darbai sukuriami su jo prisilietimu. Be to, tapydama kūną, esu apsupta darbų, vaizduojančių kūną.


© Elena Antanavičiūtė. ANT GRINDŲ, 2021.


Kūno tema yra ir asmeniška, ir universali. Požiūrį į kūną lemia ir aplinka, visuomenės požiūris, grožio standartai, asmeninės patirtys. Kūnas – ne tik išvaizda, bet ir tai, kas leidžia patirti pasaulį, gyvenimą. Tikriausiai ne atsitiktinai kūnas yra toks, o ne kitoks. Esame įpratę lengvai atpažinti kūno siluetą ar žmogaus veidą, bet ne mažiau įdomūs yra, pavyzdžiui, odos raukšlių ornamentai, kurių nepastebime ar stengiamės maskuoti. Šiuolaikinis žmogus nuolat susiduria su skirtingais ir konfliktuojančiais požiūriais į kūną. Pragmatiškas požiūris skatina iš kūno išspausti kuo geresnius rezultatus (pvz., dirbti nepavargstant), hedonistinis požiūris kūną vertina kaip malonumų šaltinį. Grožio industrija siekia įtikinti, kad kūnas turi būti nuolatinio gražinimo objektas. Trapumas ir laikinumas, stiprybė, grožis ir bjaurastis – tai vis požiūrio į tą patį kūną apibūdinimai. Pandemijos metu patirti suvaržymai man priminė, kad kūnas leidžia patirti pasaulį, keliauti, pradėjau jį vertinti už tai, ką kūnas leidžia daryti. Tačiau teko ir galvoti, kad vien kvėpuodama galiu apkrėsti aplinkinius ar sugadinti kelionės planus, sukelti stresą. Mane domina tiek dažnai eksploatuojamos kūno dalys, tiek rečiau pastebimos, kaip piršto sąnarių raukšlės, odos klostės, primenančios abstrakčius ornamentus ar peizažus. Per kūną patiriame pasaulį, taigi per jį reiškiu ir savo apmąstymus apie gyvenimo prasmę, grožio standartų spaudimą, apskritai žmogaus unikalumą ir klaidingą įsitikinimą, kad tilpimas į standartus, rėmus, ribas suteikia visų siekiamą laimę ir pasitikėjimą savimi.“ Apie autorę trumpai: Elena Antanavičiūtė 2021 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Dalyvauja meno parodose nuo 2017 m. Surengė personalines parodas Lietuvoje, Graikijoje, Danijoje. 2021 m. dalyvavo SÍM rezidencijoje Reikjavike (Islandija). Pasiekimai: Justino Vienožinskio premija (2017), XII Jaunojo tapytojo prizas (2020). Elenos Antanavičiūtės tapybos paroda „Kūne“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gruodžio 4 d. Parodos lankymas – nemokamas. Parodos partneris – Jaunojo tapytojo prizas. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.



Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius).

2020 10 12 -12 04

0 comments