Search

KKKC Parodų rūmuose – LDS Klaipėdos skyriaus menininkų parodos


2022 m. liepos 22 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaromos Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkų parodos „Vakarų vėjai ’22: Gimtadienis“ ir „Klaipėdos dailės muziejus“, skirtos paminėti 770-ąjį Klaipėdos miesto gimtadienį.


„Vakarų vėjai“ jau tapo reiškiniu, neatsiejamu nuo diskursų, analizuojančių, kas Lietuvoje yra centre, o kas periferijoje. Daugelis nustemba sužinoję, kad Klaipėda yra seniausias Lietuvos miestas, senesnis net už sostinę (770 > 700). Šiemetinė LDS Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai ’22“ vyksta jau devintąjį kartą. Tai – svarbus įvykis Klaipėdos dailininkų bendruomenei. Parodos tema – 770-ies metų Klaipėdos įkūrimo sukaktis ir jubiliejų kultūra. Todėl simboliškai ji pavadinta gimtadieniu.

Parodoje „Vakarų vėjai ’22: Gimtadienis“ (I a.) pristatomi Klaipėdos miesto jubiliejui dedikuoti kūriniai. Dedikãcija (lot. dedicatio – paskyrimas) čia – ne tik autorinis kūrinys. Gal net svarbiau, kad jam suteikiamas simbolinis krūvis, kai kūrinys tampa atminimo ženklu, įamžinančiu ir / ar pažyminčiu autoriaus indėlį įprasminant svarbius istorinius įvykius, o kartu ir mūsų visų tapatumą. Kai mąstome apie miesto gimtadienį, uostamiestį suvokiame kaip gyvą organizmą, turintį gyvenimo pradžią, brandos periodą, renesansą ir ateities vizijas. Todėl įdomu pasižiūrėti, kaip atminties žadinime veikia vizualieji menai ir ar jubiliejams, svarbioms sukaktims sukurti kūriniai neužmirštami šventėms praūžus.

Šioje parodoje dalyvauja: Algirdas Bosas, Antanas Garjonas, Augustė Santockytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Daiva Dašenkovienė, Dalia Skridailaitė, Danas Andriulionis, Danius Drulys, Ernestas Žvaigždinas, Daiva Ložytė, Jolanta Vitkutė, Juozas Vosylius, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Petras Baronas, Saulė Želnytė, Simas Žaltauskas, Toma Šlimaitė-Bubelienė, Virginijus Viningas, Zita Inčirauskienė, Romualdas Inčirauskas, Isroildžon Baroti, Henrikas Šurkus ir Žydrūnė Kriūkaitė-Juciuvienė.

Miesto kūną sudaro ne tik pastatai, gatvės ir parkai. Visų pirma ir ne mažiau svarbu – jame gyvenantys ir kuriantys, miesto vardą garsinantys žmonės. Šių menininkų jubiliejai – jų asmeninės šventės, kurios taip pat yra ir miestiečių tradicijų dalis. Todėl šios Klaipėdai taip pat reikšmingos sukaktys palieka gana ryškų įspaudą jos istorijoje. Antroji paroda „Klaipėdos dailės muziejus“ (II a.) yra būtent apie tai. Ji skiriama miesto 770-ojo jubiliejaus metu užgimstančiam Klaipėdos dailės muziejui – parodai, sudarytai iš šiais metais garbingus jubiliejus švenčiančių menininkų darbų. Kaip ir dera muziejui, čia pristatoma daugiau ar mažiau žinomų korifėjų kūryba: Edvardo Malinausko, Sauliaus Bertulio, Vytauto Antano Jakščio, Kęstučio Balčikonio, Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, Arūno Sakalausko ir Felicijos Kačenauskaitės-Pinkevičienės.

Nors Klaipėdos dailės palikimas yra neatsiejamas nuo uostamiesčio kultūrinio identiteto, o jo išsaugojimo koncepcija ir veiksmų programa buvo suformuota dar 2016 m., realių veiksmų vis dar nesiimta. Paroda „Klaipėdos dailės muziejus“ – ryškus priminimas visuomenei, miesto vadovams ir politikams, išreiškiantis tebeegzistuojantį ir su kiekvienais metais didėjantį tokio muziejaus poreikį. Parodos eksponatai – ne tik žymių Klaipėdos menininkų kūriniai, bet ir kūrybinių dirbtuvių artefaktai, kuriuos į improvizuotas menininko dirbtuves-instaliaciją sujungė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai ir alumnai. Jaunieji menininkai, prisiliesdami prie vyresnių kolegų įrankių, kūrybinių procesų dalyvių ir savotiškų kaltininkų, simboliškai užmezga kartų kontaktą ir pradeda dialogą apie tai, ką reiškia būti kūrėju, kaip idėjos pavirsta kūnu ir pan.

„Klaipėdos dailės muziejuje“ – ir lietuvių tapybos grando Augustino Savicko kūriniai (iš Edmundo Kolakausko kolekcijos). Augustinas Savickas gimė 1919 m. Kopenhagoje, mirė 2012 m. Vilniuje. Nuo 1949 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1951–1972 m. ir 1985–1993 m. dėstė Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija); profesorius (1985 m.). 1973–1979 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Pasak menotyrininko A. Andriuškevičiaus, „dailininko tapybos pasaulis liūdnokas; drauge jis – su transcendencijos atspalviu; tačiau jame įmanomas akibrokštiškos akcijos. (...) Ir to liūdnumo priežastis paprasta – autoriaus kontempliuojama žmogaus gyvenimo drama“. Pas šį lietuvių meno klasiką tapybos paslapčių mokėsi ne vienas Klaipėdos dailininkas. Parodoje per A. Savicko ekspoziciją siekiama atverti platesnį meno istorijos kontekstą, apimantį jau ne tik Klaipėdos ar visos šalies, bet ir pasaulio meno diskursus.

Parodos kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė.

Parodos architektas – Vladas Balsys.

Projektą koordinuoja: Danguolė Ruškienė, Rosana Lukauskaitė, Emilija Globytė.

Dizainas – Emilija Globytė.

Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Parodos veiks iki 2022 m. rugpjūčio 14 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginių metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti viešinami įvairiose medijos priemonėse.