top of page
Ieškoti

LAIKMEČIO ŽENKLAI. NEREIKALINGIEJI. Tapybos darbai iš LDS rinkinių



Nuo 2023 m. gruodžio 20 d. Business Stadium Gallery (Šeimyniškių 19 B., Vilnius) atveriama tapybos darbų iš LDS rinkinių paroda LAIKMEČIO ŽENKLAI. NEREIKALINGIEJI.


Lietuvos  Dailininkų  Sąjunga  saugo įspūdingą XXa. II pusės Dailės Fondo  įvairių dailės šakų kolekciją. Iš šios kolekcijos parodai  buvo atrinkta  1968 - 1988  metais sukurti  15 dailininkų  21 kūrinys, atspindintys nesusitaikymą su absurdo kupinos stagnuojančios sovietmečio epochos kasdienybe. Daugelio  šių kūrėjų  kelias nebuvo lydimas apdovanojimų ar  šlovės, ar apskritai mažiau dalyvavę oficialiame dailės gyvenime (V.Kisarausko, M.T Rožanskaitės ir kt.), paženklinti  atmetimo iš parodų,  dėl vyraujančių   maištingų  idėjų, skausmingų traumų  išraiškos.  Šių kūrėjų tapyboje vyrauja skausmingos žanrinės scenos, šokiruojančios teminės kompozicijos, neišraiškingi žmonių veidai, niūrūs  peizažai. Slegianti polituozuota institucinė kasdienybė jaunesnės kartos dailininkų neromantizuojama, bet ironizuojama. Apskritai  stilių ir išraiškų spektras platus, aprėpia skirtingai interpretuojamą abstrakcijų čią raišką (Aloyzas Stasiulevičius, Jūratė Bagdonavičiūtė,  Linas Leonas Katinas ir kt.), matome skirtingai interpretuojamą fotografinį realizmą – siurrelizmą ir popartinį realizmą (Marija Teresė Rožanskaitė, Algimantas Švėgžda, Romanas Vilkauskas, Adomas Jacovskis), ekspresionizmo energiją ir tapybiškumą (Audrius Naujokaitis,  Kostas Dereškevičius, Vytenis Lingys ir kt.) Parodoje nėra  idiliškai ramių gyvenimo  grožį  (fasadą)  reprezentuojančių hedonistinių portretų, peizažų ar natiurmortų. Tapybos darbai , sukurti  skirtingų kartų tapytojų reprezentuoja  kūrybos  drasą,   gebėjimą  atrasti kritišką santykį su pasauliu, grotesko, saviironijos kalbą, dėmesį nuvertintai  kasdienybei. Avangardas ir kasdienybė.  Marijos Teresės Rožanskaitės  popartinės „Lėlytės“ (1986-87) per plastinius  kontrastus žadina prieštaringą suvokimą, kaip patraukliai ir įtaigiai visuomenėje buvo formuojami  nužmoginimo įrankiai. Panašiai lėlių- vaikų mylimų žaislų motyvus  naudojo ir  avangardistai  Valentinas Antanavičius, Algimantas Kuras  kūrę „ready made“ kompozicijas šiurpiais visuomenės sistemos degradavimo akcentais. Garsaus optinių abstrakcijų kūrėjo Kazimiero Žoromskio  „Niujorko tragedija“ (1986) atveria  įtaigią  žmogiškosios egzistencinės destrukcijos avansceną . Lino Leono Katino-avangardinis asambliažas  niūriai kontrastingo kolorito, kupinas meninių atsitiktinumų žavesio: medžiagiškų virvių, aliejinės tapybos pastoziškumo ir šrifto ženklų dermių.


Kritiškas žvilgsnis.  Neprisitaikantys  prie  absurdiškos tikrovės kūrėjai sukūrė savitą  figūrinių, teminių  paveikslų formatą- jame daiktai kalba  iškalbingiau už žmogaus figūras  (Romano Vilkausko „Be pavadinimo“(1986). Šiandien šie skirtingi pasaulio matymo būdai netgi paradoksaliai atrodo pranašiški, tarsi pataikę į aktualiausių mūsų dienų būsenų ir jausenų taškus. Šiurpiai įtaigūs Algimanto Švėgždos „siurrealistiški, atveriantys  karo nuojautas kūriniai (Radiacija“(1973) ir „Natura Mortua“ III. („Laboratoriniai Indai“. 1974;).


Tylioji būtis.   Kostas Dereškevičiaus „Autoportretas“ (1974) tiesiogiai atgręžtu į žiūrovą žvilgsniu fiksuoja netikėtą  ryšį su žiūrovu. Dereškevičiaus kaip ir kitų garsiosios „Ketveriukės“ atstovų tapybos žvilgsnis kontrastuoja su įprastu to meto romantizuotu reprezentatyvumu. Tapytojas kreipiasi  į žmogų, akcentuoja  jo aplinką, paprastus  tarsi dokumentinės fotografijos užfiksuotus kasdienybės epizodus:  lango rėmą, kambario erdvę, medžių siluetus, debesis, šešėlį, nuslenkantį žvilgsniu.  Fotografinės atminties pasaulis atgyja  skaudžių  vienišumo, nerimo ženklų pavidalu  .Mindaugo Skudučio tapyboje  („Mergaitės“. 1979; „Vaikas“ 1988). Personažai tarsi atplėšiami iš pilkųjų zonų, kur  aplinka abejinga ir tyli, tačiau dailininkas netyli ir randa būdų, kaip tai pasakyti.


Parodos dalyviai:

Jūratė Bagdonavičiūtė  (1949); Kostas Dereškevičius (1937-2023);

Adomas Jacovskis (1948);  Linas Leonas Katinas (1941-2020);

Vincas Kisarauskas (1934-1988);  Vytenis Lingys  (1956);  

Audrius Naujokaitis (1961-2012);  Marijus Piekuras (1960);

Marija Teresė Rožanskaitė (1933-2007);  Mindaugas Skudutis (1948);

Aloyzas Stasiulevičius (1931);  Algimantas Švėgžda (1941-1996); 

Sofija Veiverytė (1926-2009); Romanas Vilkauskas (1949 -2018);

Kazimieras Žoromskis (1913-2004);


Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė

Commentaires


bottom of page