Pagrindinės įžvalgos bei keltini klausimai dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) siūlomų pakeitimų
1. Dėl priežasčių, kuriomis remiantis siūlomi minėti pakeitimai
Aiškinamajame rašte, kaip viena iš priežasčių, dėl ko yra reikalinga didinti Gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) individualiai dirbantiems asmenims – tai, jog „2018 m. atlikus gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų reformą, sujungiant pagrindinę socialinio draudimo pensijos dalį užtikrinančią socialinio draudimo įmokų dalį su gyventojų pajamų mokesčiu ir atitinkamai perskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio tarifus, taikomus pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (vietoje 15 proc. nustatant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą). Tačiau gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, nebuvo perskaičiuotas, kas iš esmės reiškia, kad šis tarifas vis dar neapima socialinio draudimo bazinės pensijos dalies.“ Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinus minėtus socialinio draudimo įmokų reformos pakeitimus, kuriais grindžiamas poreikis didinti GPM dydį, darbuotojų „į rankas“ gautinas atlygimas nepasikeitė, tuo tarpu siūlomais pakeitimais neabejotinai keičiasi savarankiškai dirbantiems asmenims tenkančių mokėti mokesčių, atitinkamai ir jiems liekančių sumų, atskaičius mokėtinus mokesčius, dydis, tad socialinio draudimo įmokų reformos, kaip priežasties didinti GPM, nurodymas atrodo gana keistokai.
Kitas aspektas – aiškinamajame rašte minima, jog EBPO atliktose studijose nors ir siūloma individualios veiklos pajamų apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, tačiau kartu pažymima, kad tam tikras atotrūkis būtų pagrįstas (pvz., poreikiu skatinti ekonomikos augimą ar darbo vietų susikūrimą, prisiimamą riziką dėl pajamų neužtikrintumo ir kt.). Tad lieka neaišku, kodėl EBPO siūlant palikti atotrūkį tarp pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių mokesčių, galutinis GPMĮ siūlomų pakeitimų tikslas – juos iš esmės visiškai suvienodinti. Toks požiūris vertintinas kritiškai, nes neįvertinami faktoriai, jog savarankiškai dirbantis asmuo iš esmės kuria savo darbo vietą, dažnu atveju kurią ją ir kitiems, neša asmeninę atsakomybę už vykdomą veiklą, jam tenka ir visa mokėtinų mokesčių apskaičiavimo, administravimo našta, kai tuo tarpu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo šiais aspektais yra „saugesnis“.
Negalime neatkreipti dėmesio ir į GPMĮ projekto rengėjų pateiktus skaičius, kiek siūlomomis reformomis planuojama papildyti valstybės biudžetą. Vien pakeitimais, susijusiais su GPM didinimu ir pajamų, nuo kurių jis skaičiuojamas, dalies didinimu – virš 250 mln. Eur per kelerius metus. Turint mintyje, kad toks biudžeto papildymas planuojamas tik 5 proc. nuo bendros su darbo santykiais ir susijusių pajamų bei individualios veiklos pajamų sumos, skaičiai atrodo įspūdingai.
2. Dėl GPMĮ projekto 6 str. 2 d.
Siūlomuose GPMĮ pakeitimuose įvedami papildomi GPM dydžiai asmenims, kurių pajamų dalis viršija 60 VDU – 5 proc. (taikomi pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU, bet neviršijančiai 120 VDU), o kurių pajamų dalis viršija 120 VDU – 7 proc (GMPĮ projekto 6 str. 2 d.). Vis tik iki galo nėra aišku ir turėtų būti tikslinama, ar sprendžiant šio papildomo GMP tarifo taikymą turi būti įskaičiuojamos visų rūšių per ataskaitinį laikotarpį asmens gautos pajamos, ar vis tik tam tikrų rūšių pajamos (pavyzdžiui, tuo atveju jei asmuo dirba ir pagal darbo sutartį, ir verčiasi individualia veikla, gauna honorarų, ar tokiu atveju visos šios pajamos sumuojamos, ar vis tik kažkurios rūšies pajamos nėra įtraukiamos).
3. Dėl fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ribos
GPMĮ projekto 6 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog „Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos), gautos iš gyventojų“, tuo tarpu šiuo metu galioja 45.000 Eur riba. Nėra aiškios priežastys, kuo remiantis daugiau nei 2 kartus yra mažinamas šis dydis, turint mintyje rekordinius infliacijos rodiklius. Toks mažinimas paradoksaliai atrodo ir kitų teisės aktų, konkrečiai kartu pateikto ir LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekto kontekste, kuriame priešingai, riba, nuo kada apmokestinamasis asmuo turi kreiptis dėl registravimo PVM mokėtoju yra didinama (nuo 45,000 Eur iki 55.000 Eur). Manytina, jog jei jau mokestiniai pokyčiai vykdomi sistemiškai, jie turėtų būti taikomi kompleksiškai, laikantis vieno požiūrio ir krypties, o ne skirtingų mokesčių kontekste laikantis ne nuoseklaus, o skirtingo požiūrio ir vertinimo. Neabejotinai sveikintinas yra ribos, kada reikalinga registruotis PVM mokėtoju, kėlimas, nes būtent jis ir atitinka šiuo metu egzistuojančią ekonominę aplinką, atitinkamai tokio požiūrio turėtų būti laikomasi ir koreguojant sumų rėžiams, iki kurių taikytinas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
4. Dėl kitoms, GPMĮ projekto 6 str. 1 d. 4 p. nurodytoms pajamoms taikytino GMP tarifo
Iš pateiktos GMPĮ įstatymo projekto formuluotės iki galo neaišku, ar siūlomas GPM pakėlimas turės įtakos ir kitoms pajamoms, nurodytoms projekto 1 d. 4 p. ar vis tik ne ir joms išliks 15 proc. dydžio GPM?
5. Dėl individualios veiklos sąnaudų atskaitymo
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, visi individualią veiklą vykdantys gyventojai, apskaičiuodami tokios veiklos apmokestinamąsias pajamas, gali pasirinkti šioms pajamoms uždirbti patirtomis išlaidomis laikyti ne faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas sąnaudas, o preziumuojamas išlaidas, lygias 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šiuo būdu, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Be to, individualios veiklos pajamų leidžiamiems atskaitymams priskiriamos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos, t.y. šiomis įmokomis mažinama apmokestinimo bazė (numanomų išlaidų deklaravimo atveju gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais yra laikoma, kad į 30 proc. numanomas išlaidas įtrauktos ir VSD bei PSD įmokos).
GPMĮ projektu, siūloma ne tik neleidžiamiems atskaitymams priskirti VSD ir PSD išmokas, bet ir mažinti prezumpcines išlaidas nuo 30 proc. iki 20 proc.
Ką sąlygos tokie pakeitimai – individuliai dirbantiems asmenims neabejotinai didės administracinė našta administruojant jiems priklausančius mokesčius, prezumpcinių išlaidų instrumentu bus naudojamasi tik labai išimtinais atvejais, nes, natūralu, kad tai taps finansiškai nepatrauklu, ypač turint mintyje, kad didinama ne tik sumos dalis, nuo kuriuos yra reikalinga mokėti GMP, bet ir pats bendrasis GPM dydis.