top of page
Ieškoti

Lilijos Valatkienės kūrybinis projektas „Saga apie Lietuvą“ įsikūrė Punsko (Lenkija) valsčiuje


Parodos atidarymas kovo 10 d. 11 val. Punsko lietuvių kultūros namuose. Tai devintoji šio kūrybinio projekto stotelė ir pirmoji – už Lietuvos ribų.


Paroda-instaliacija sveria bemaž 0,5 tonos, todėl nuoširdžiai dėkoju Punsko valsčiui už visokeriopą pagalbą. „Saga apie Lietuvą“ tyrinėja bene aktualiausią šiandienos Lietuvos problemą - gyventojų emigraciją. Pagrindinė komunikacijos priemone šiame meniniame projekte tapo saga. Per paprastą sagą siekiama įtvirtinti universalų pasakojimą.


„Norėdama įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą prieš kelis metus socialiniuose tinkluose paskelbiau sagų rinkimo akciją. Į šį veiksmą įsijungė tūkstančiai žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų ir vienkiemių. Jie, norėdami tapti neabejingais šio projekto dalyviais, rinko, vežė, nešė, siuntė sagas. Atsiliepė ir Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados lietuviai, atsiuntę tūkstančius įdomių sagų, tarp kurių buvo istorinės garsių asmenybių sagos bei jų aprašymai. Viso surinkome pusantro milijono sagų! Tiek Lietuvos gyventojų nepriklausomybės laikotarpiu paliko savo šalį,“- pasakojo kūrybinio-edukacinio projekto „Saga apie Lietuvą“ autorė, LDS tarpdisciplininio meno grupės narė Lilija Valatkienė.


Ant septynių darbo drabužių, simbolizuojančių žodį LIETUVA sukurta meninė instaliacija "Saga - žmogus". Meniškai transformuoti darbo drabužiai, simbolizuojantys darbingą Lietuvą ir emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, taip pat siuvinėti sagomis, įprasmina ne tik viešų ir privačių erdvių dialogą ar konfliktą, bet kalba apie istorinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Čia nėra nereikšmingų detalių. Kiekvienam prisilietusiam prie šio pasakojimo, kuris parodose išsilieja į plačią sagų upę, leidžiama pasijusti tos istorijos subjektyvaus ir asmeninio patyrimo dalimi. Surinktas sagas prie darbo drabužių kantriai ir ilgai siuvo Trakų rajono neįgalieji, tie, kurie liko tėvynėje, nes likimas taip lėmė, negalia prikaustė ir neleido emigruoti. Siuvo sagas lyg verdami rožančių, lyg maldą kalbėdami už kiekvieną žmogų. Saga – žmogus, saga – žmogus... Prie meninių objektų sukūrimo prisidėjo ir moksleiviai.

Instaliaciją papildo šios idėjos autorės, menininkės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Neparadinė Lietuva“ , taip pat sukurtas emigracijos žemėlapis iš sagų ir unikalus rašytojos Žemaitės portretas.

Itin daug sagų atkeliavo iš Punsko valsčiaus, tad natūralu, jog punskiečiai labai laukė šios parodos.

*** *** ***

„Šios sagos - tai Punsko-Seinų krašto lietuvių, gyvenančių Lietuvos etninėje žemėje. Labai norėjome prisidėti prie šio kūrybinio projekto, todėl uoliai rinkome sagas. Mes - ne emigrantai! Mes iš Lietuvos niekur neišvykom! Dėl politinių sumetimų buvom atskirti nuo Lietuvos“, - sakė Punsko Kovo 11- osios licėjaus mokytoja Alicija Krakauskienė. Ir pridūrė, kad Lietuvoje iki šiol daug kas sako, kad mes lenkai. O mus tai labai „erzina“.


Šitas neva „lenkiškas“ sagas žmonės nešė į Punsko valsčių. Pamačiusi kas jas neša, perskaičiusi palinkėjimus projektui, susidomėjau sagų istorijomis ir jas išsaugojusiomis moterimis. Jos labai laukia parodos atidarymo ir nori pamatyti kaip panaudotos jų mamų ir močiučių sagos.

Yra ten ir mano mamos Nijolės Valinčienės didesnis krepšelis sagų. Yra šimtamečių sagų bei iš Amerikos parsiųstų drabužių iškirptų sagų – jos iš to laikmečio, kai siuntė siuntinius. Mama kažkada siuvo, tai ir rinko sagas. Mano sesers surinktos sagos - jau šiuolaikinės, bet tarp jų yra labai įdomių medinių ir kaulo sagų. Kitos sagos, tai taip pat senų laikų. Jas atnešė mano bendradarbės, sagos taip pat rinktos jų mamų ir močiučių“, - rašė į kūrybinį projektą aktyviai įsijungusi Punsko Kovo 11- osios licėjaus mokytoja Alicija Krakauskienė.


Paroda veiks iki balandžio 13 dienos


Parodos partneris – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija


Comments


bottom of page