Search

Tarptautinių parodų finalininkės Vilniuje pristato keramikos parodą „Keturios“

Paroda „Keturios“ eksponuojama lapkričio 30 d. – gruodžio 26 d. „AP galerijoje“ (Polocko g. 10, Vilnius). Atidarymo renginys lapkričio 30 d. 19.00 val.


Dramatiškos, siurrealios, minimalistinės skulptūros ir erdviniai paveikslai – tai vos keletas įdomių aspektų, su kuriais žiūrovai kviečiami susipažinti parodoje „Keturios“. Lapkričio 30 d. „AP galerijoje“ atidaromoje ekspozicijoje publikai bus pristatytos vienos išskirtiniausių šiuolaikinės keramikos atstovių Lietuvoje, įvairių tarptautinių parodų prizininkės – Agnė Šemberaitė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Milena Pirštelienė ir Rūta Šipalytė.


Rūta Šipalytė „Mano kiemas“.


Nepriklausomybės karta

Artėjant šventiniam Kalėdų laikotarpiui, penkerių metų gimtadienį mininčioje „AP galerijoje“ atidaroma paskutinė šių metų paroda, išsiskirianti jungtiniu formatu. Keturios menininkės, kurso bičiulės, parodų organizatorės priklauso praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio kartai, iki šių dienų pasižyminčiai kūrybiniu individualumu ir technologiniais eksperimentais.


Parodos kuratorės, menotyrininkės Kamilės Pirštelytės teigimu, nors šiais laikais specialistai atsargiai segmentuoja skirtingų sričių menininkus, tačiau apibrėžti šiandienines meno gaires visada prasminga, norint atskleisti įdomius dabartinės Lietuvos istoriografijos procesus. Stebint šiuolaikinės keramikos lauką Lietuvoje vis dažniau pasigirsta metamodernizmo terminas, prie kurio galima būtų priskirti ir parodoje „Keturios“ pristatomas autores, kūrybingai bei savitai laviruojančias tarp tradicijos ir jos trynimo.


„AP galerijos“ parodos ekspozicija įgauna dvejopus sluoksnius. Pirmiausia per ryškius stilistinius keturių autorių skirtumus, o nuslūgus momentiniam įspūdžiui – per temines, jausmines, nepriklausomybės kartai būdingas bendrybes. Įdomu ir tai, kad daug metų ties įvairiais parodiniais projektais kartu dirbančios autorės bendrą ketvertuko parodą pristato pirmą kartą.


Milena Pirštelienė „Drugeliai“


Technologinė ir stilistinė įvairovė


1996 m., 1998 m. Vilniaus dailės akademijoje, Keramikos katedroje studijas baigusios autorės keliems dešimtmečiams susitelkė į technologinius eksperimentus. Jų bandymai ne tik kurti šios srities ribose, bet ir jas peržengti, atvedė menininkes prie dabar jau gerai atpažįstamų autorinių stilistikų.


Agnę Šemberaitę, Eglę Einikytę-Narkevičienę, Mileną Pirštelienę ir Rūtą Šipalytę įdomu tyrinėti tiek bendrame keramikos kontekste, tiek jų ketverto viduje. „AP galerijoje“ pristatomoje parodoje „Keturios“ žiūrovai susipažins su įvairių laikotarpių kūriniais, skirtingais elektriniais, anagamos degimais, medžiagų (porceliano, balto molio, akmens masės, glazūrų) įvairove.


„Nors autorių kūryba labai skirtinga, jos turi ir tam tikrų panašumų. Tarkim, Eglės Einikytės-Narkevičienės neverbalinės plastikos dramatizmas su Rūtos Šipalytės meditatyviu, rebusus primenančiu paslaptingumu nebyliai kalbasi per minimalistinę, abstrahuotą, šiek tiek suminkštintą skulptūrinę formą. Tuo tarpu, Milena Pirštelienė renkasi gana griežtą, beveik fotorealistinę grafiško piešinio struktūrą. Nepaisant to, per architektūrinę stilizaciją ir erdvių minimalizmą ji intuityviai susisieja su konceptualia Rūtos kūryba, o per nerimastingas, melancholiškas, egzistencialistines nuotaikas – su šiuolaikiškai barokišku Eglės skulptūrų atmosferiškumu. Visų trijų kūriniuose svarbiu elementu tampa erdvė kaip vidinio pasaulio, sąveikaujančio su išorine aplinka, metafora“, – pasakojo menotyrininkė.


Eglė Einikytė-Narkevičienė „Horizontas“.


Kuratorės teigimu, ketvirtoji autorė, LDS Keramikos sekcijos pirmininkė Agnė Šemberaitė, ypač žvelgiant į jos pastarųjų metų kūrinius hibridinių, antropomorfinių vabalų tema, išsiskiria ironiškais, šiuolaikinėms Vakarų menininkėms būdingais grotesko elementais. Augalų, vabalų formos iš arčiau panašėja į šiurpius išdidintus organus-baimių alegorijas. Tačiau besišypsantys, grafiškais piešiniais padabinti žmonių veidai ir pasakiškos būtybės priduoda šmaikščios žaismės. Nors ir skirtingomis raiškos priemonėmis, siurreali pasaulio pajauta su užkoduotomis nerimastingomis sapnų, prisiminimų, troškimų būsenomis, optine vaizdų transformacija būdinga tiek Šemberaitei, Pirštelienei, tiek Einikytei-Narkevičienei, o tam tikrų elementų galima įžvelgti ir Šipalytės kūryboje.


Tarptautinių parodų finalininkės


„AP galerijoje“ pristatomos autorės susisieja ne tik kolegiška bendryste, bet ir pastarojo dešimtmečio įvairių vietinių bei tarptautinių parodų įvertinimais. Išsigryninusios savitus stilistinius identitetus menininkės po truputį tapo matomesnės ir tarptautiniame parodų kontekste.


2021 m. vasarą autorių kūryba pristatyta kuratorinėje Baltijos šalių parodoje „CREO ERGO SUM“ Rygoje šalia penkiolikos kitų, šiuolaikinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos keramiką reprezentuojančių menininkų. Tuo tarpu 2019 m. Baltijos šiuolaikinės keramikos parodoje „Pamati/Basics”, Daugpilio Mark Rothko meno centre Milena Pirštelienė pelnė solo parodos apdovanojimą. 2019 m. ji, o 2021 m. Rūta Šipalytė dvejose paskutinėse Vilniaus keramikos bienalėse tapo Liudviko Strolio premijų laureatėmis. 2018 m. Rūta Šipalytė laimėjo bronzos, o dar šį rugpjūtį Agnė Šemberaitė – aukso apdovanojimus tarptautinėje Latvijos bienalėje „Martinsons Award“. 2020 m. Eglei Einikytei-Narkevičienei pelnė III-ąją vietą tarptautiniame Ispanijos keramikos konkurse „Cica2018“. Be to, 2019 m. tiek Einikytė-Narkevičienė, tiek Šipalytė įstojo į vieną prestižiškiausių tarptautinių keramikos akademijų „AIC-IAC“ Šveicarijoje. Ir tai vos keletas solidžių laimėjimų pavyzdžių, kurie autorėms po truputį atveria platesnius kelius tarptautinėje meno arenoje.


Agnė Šemberaitė „Kolona“

„Nauja ekspozicija jungia keturias moteris, keturias kūrėjas, bendražyges, prizininkes, kurios niekad nebuvo rodytos išvien kartu. Tačiau dėl subtilaus ilgamečio ryšio ir ryškaus įsitvirtinimo keramikos meno lauke jas labai norėjosi žiūrovams pristatyti ne tarp gausybės kitų autorių, o labiau kamerinėje aplinkoje, kur šis ryšys turėtų progą atsiskleisti. Žaviuosi keramikos sritimi, nes ji labai specifiška, alchemiška. Ji reikalauja ne tik meninės pajautos, idėjos, bet ir sudėtingų technologinių žinių, matematinio kruopštumo, norint, kad tavo kūrinys po ilgo mėnesio darbo dėl klaidingų cheminių reakcijų krosnyje nesueižėtų. Nepaisant visų rizikų, šios autorės kuria į savo sritį žvelgdamos atvirai, drąsiai, keldamos sau ir kitiems iššūkius. Tikiu, kad mažiau keramika besidomintys žiūrovai liks maloniai nustebinti“, – teigė Kamilė Pirštelytė.


Organizatorių informacija

0 comments