Search

Vitos Žabarauskaitės (1962-2021) kūrybos paroda „Tapiau, širdies atplėšiau...“


Liepos 8 d. 17 val. LDS galerijoje S_IN atidaroma Vitos Žabarauskaitės (1962-2021) kūrybos paroda „Tapiau, širdies atplėšiau...“


Paroda veiks iki rugpjūčio 5 d.


Vita Žabarauskaitė (1962-2021) Lietuvos dailininkų sąjungos narė, surengė per 100 personalinių tapybos ir grafikos parodų Lietuvoje ir užsienyje (Austrija, Italija, Danija, Latvija), jos kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai. Tapytoja ypatingai mėgo kurti ciklais: „Kristaus kančių kelias“, „Rudens nuotaikos“, „Skrynios. Dangčiai. Langinės“, „Nušvitimas“, „Medunešis“, „Stebuklingosios Nilso kelionės“, „Lietuviškos pasakos“... Savo kūriniuose tapytoja pastebėjo ir Šiaulių įdomesnius kampelius (Frenkelio vila, G. Bagdonavičiaus namas...) bei mylimos Kuršių Nerijos peizažus.


Kuo išsiskiria Vitos Žabarauskaitės paveikslai? Atsakymas – gražia didžiule viltimi. Visa tai ji atskleidžia žaisdama spalvomis ir linijomis. Tapytojos drobėse susipina kontrastingos spalvos ir visi jos kūriniai tarsi dega įvairiaspalvėmis varsomis. Negalima nepastebėti, kad spalva ir koloritas tapyboje jai yra svarbiausios priemonės. Retas Vitos Žabarauskaitės paveikslas, kuriame nepamatytum gėlių, medžių ir paukščių. Ištisi sodai. Rečiau, bet pamatysi ir žmogų – Žilviną, Eglę, karalaites su auksinėmis kurpaitėmis, puošnius jaunikaičius, jojančius arkliukais... Atsiduri pasakų, sakmių, padavimų pasaulyje. Iš tapytojos paveikslų veik niekad nedingsta šventiškumo, paslaptingumo ir ekscentriškumo tema – Vitos kūrinių išskirtinumas.


Kas dar būdinga Vitos Žabarauskaitės kūrybai? Gesto išraiškingumas. O tai, kaip ir spalvų pojūtis, tapyboje jau yra daug. Ne veltui tapytoja turi savo gerbėjų ir pasekėjų. Kiek teko kalbėtis su Vita, nesunku buvo jausti, kad jos gyvenimo tikslas – kūryba. Gal toks kūrėjos užsidegimas ir leido būti produktyviai, rengti parodas, kuriose šalia peizažų, natiurmortų ar figūrinių kompozicijų atsirado ir modernios abstrakcijos. Jos primena spalvotą lietų, pagreitinto filmo mirgančius kadrus, močiučių austas drobes, gamtos motyvus. Netikėtos formos, dar labiau netikėti spalvų deriniai.


Vita Žabarauskaitė – nuotaikos dailininkė. Tiesa, jos nuotaika veik visada gera. Beveik visada. Kartais tapytoja apsistoja ties kokia nors detale, epizodu, bet dažniausiai viskas susilieja judesyje, švyti netikėtais atspalviais, o drauge traukia savo giluma. Norisi žengti į jos kuriamą pasakų pasaulį. Ne dažnas tapytojas liečiasi religinių temų. Tikėti Dievu nėra paprasta ir lengva, dar sunkiau tai pavaizduoti drobėje. Jos nutapytas Kristaus kančių kelias - vienoje dermėje su lietuvių religija ir mitologija.


Ričardas Jakutis