LDS galerijoje S_IN (Aušros al. 41, Šiauliai) balandžio 21 d. 18 val. atidaroma Aistės Bugailiškytės tapybos paroda MINIATIŪRINIS PASAULIS. Paroda veiks iki gegužės 17 d.
Žvelgdama į Aistės Bugailiškytės tapybines miniatiūras, pasijuntu tarsi žiūrėčiau iš šono į kruopščiai su meile įrengtus lėlių namelius, kuriuose atidžiai, kruopščiai įrengti interjerai, parinkti prie jų elegantiški miniatiūriniai baldeliai, toršerai, gėlių vazos. O tuose lėlių namų interjeruose sustingę įvairiomis pozomis “gyvena” personažai, o gal statistai, o gal ir miniatiūrinės lėlės egzistuojančios, kvėpuojančios uždarame, savo mažajame pasaulyje.
Damos salonuose, besiilsinčios foteliuose, kanapos, konsolės, sietynai, sunkios devyniolikto amžiaus užuolaidos, langai, durys pro kurias menamai einama į anfiliadines erdves...
Aistės pasaulis tarsi uždarytas dėžutėje, namų kambaryje, kur vyksta neskubrus damų pokalbis arba iš vis tylima. Tiesa, dar apima ir kitoks jausmas, pasijunti lyg paslapčiomis visas šias scenas stebėtum pro senovinių durų didelę raktų skylutę, stebėtum vogčiom, o gal ir netyčiomis.
Aistės tapybai nestinga spalvų, taiklių spalvinių dermių, o kartais ir kontrasto, ji nesistengia tapyti natūralistiškai, kartais atrodo, kad net specialiai siekia sudaryti naivumo, kiek vaikiško piešinio ir kompozicijos įspūdį.
O ir perspektyvos šių kambarių kartais atrodo keistokos, kiek iškreiptos arba hipertrofuotos. Visa tai itin man siejasi ir su “lėlių namų” metafora.
Salonai, buduarai, tušti kambariai, tušti miniatiūriniai foteliai, tiesiog gėlės ant istoristinio stiliaus baldų tarsi šnabžda apie nenusakomą ilgesį, kartais liūdesį arba vienatvę, bet gi tas liūdesys gana skaidrus ir šviesus, o Aistė, matyt, tapydama šias miniatiūras, kartais pasijaučia kaip maža mergaitė, klaidžiojanti po gerai pažįstamus arba net niekada nematytus miniatiūrinio pasaulio kambarius, vis praverdama kitas ir kitas amfiliados duris.
Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė
Galerijos S_IN informacija