Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia į jau antrus metus sugrįžtantį Vilniaus dailės festivalį. Šių metų tema „150 metų spalvų. Tapybos keliai: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien“, skirta tapytojo, pedagogo ir LDS steigėjo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.
Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) Lietuvos meno istorijoje užima ypatingą vietą – ne tik kaip tapytojas, kurio peizažai ir istorinės kompozicijos formavo tautinio tapatumo vaizdinį, bet ir kaip dailininkų bendruomenės kūrėjas. Jis organizavo pirmąsias lietuvių dailės parodas, gynė dailininkų socialines teises ir 1940 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininku. Šiais metais, minint menininko 150-ąsias gimimo metines, jo kūryba tampa dailės festivalio atspirties tašku.
„Žmuidzinavičius pirmasis suprato, kad tapytojas Lietuvoje negali dirbti vienas – jam reikia bendruomenės, struktūros, dialogo. Šis festivalis yra kvietimas tęsti tą pokalbį: su istorija, su miesto erdve, su kiekvienu, kuris norės paimti teptuką į rankas.“
Plenerinė tapyba Vilniaus senamiestyje - birželio 12 d. 15-18 val.
Birželio 12 d. festivalis išeina į miesto erdves. Menininkai, studentai, moksleiviai ir dailės entuziastai kurs atvirose Vilniaus gatvėse.
Kviečiame Jus/Jūsų mokyklą tapti Vilniaus Dailės festivalio dalyve ir aktyvia šios kūrybinės šventės dalimi!
Tai puiki proga ne tik pristatyti savo/mokyklos veiklą, savo/mokinių kūrybą, bet ir dalyvauti bendruose meniniuose projektuose.
-
Plenerinė tapyba Vilniaus senamiestyje - birželio 12 d. 15-18 val.
-
Vietos - Vokiečių g., Moniuškos ir Rudininkų skverai, Aušros Vartų g.
-
Preimonės - Lietuvos dailininkų sąjunga suteiks bazinių spalvų akrilo ir didelio formato kartono. Teptukus, pieštukus, molbertus ir kitas turimas priemones kviečiame turėtu savo.
Elingos Garuolytės performansas „Šventė“ - birželio 12 d. 18 val.
Vieta - Dailininkų sąjungos galerija, Vokiečių g. 2
Ekologinės problemos yra skaidrios. Tiesa ta, kad kiaurai per jas eidami pakliūvame į plastikinį kalėjimą be galimybės pasprukti. Kaip savo knygoje „Nuovargio visuomenė“ teigia Byung-Chul Han, „Šventė yra įvykis ir vieta, kur esame kartu su dievais, kur patys tampame dieviški. Dievai džiaugiasi, kai žmonės žaidžia; o žmonės žaidžia, kad pradžiugintų dievus.“ Pristatau tą žmogų, kuris gali tiesiog būti, „gražiausios“ savo būsenos.
Magenta – tai spalva, lydinti visų procesų metu. Organzos audinys yra spalvos kodu RGB 236, 0, 140 atitikmuo. Lauros Perryman knygoje „ The Colour Bible: The definitive guide to colour in art and design“, užfiksuoti skirtingi atspalvio pavadinimai, 1858–1859 m. cheminio eksperimentavimo metu atrastas fuksinas arba fuksija, o beveik identiškas atspalvis pavadintas rozinu. Galiausiai atspalvis pervadintas magenta – neseniai įvykusiai pergalei Magentos mūšyje atminti. Galime pastebėti, kad pateikta spalva vis dėlto tampa pergalės simboliu, kadangi Prancūzija ir Sardinijos karalystė laimėjo.
Magenta tapo reikšminga ir Viktorijos laikų puošeivoms. Pirminė spalvos formulė naudota tekstilėje, turėjo nuodingo arseno pėdsakų. Damos, dėvėdamos drabužius su šiuo nuodingu pigmentu, kėlė pavojų savo gyvybei.
Almanto Kunsko performansas „BALTICA: ACT No. 1“ - birželio 12 d. 19 val.
Vieta - Vokiečių gatvė, šalia Barboros Radvilaitės paminklo.
„BALTICA: ACT No. 1" – tai mados dizainerio Almanto Kunsko kolekcijos-performanso pristatymas, kuriame drabužis tampa priemone kalbėti apie Baltijos jūros regiono tapatybę.
Kolekcija „Audinių marginimai – Baltijos jūros regiono įkvėpti pasakojimai drabužiuose“ gimė iš ilgalaikių tyrinėjimų analizuojant Baltijos ir Šiaurės šalių etnografi nius audinių raštus, ornamentus ir simbolius, išryškėjo įdomi mintis – dalis ornamentų, dažnai laikomų vienos tautos paveldu, aptinkami ir kitose regiono kultūrose. Tai leidžia Baltijos jūrą suvokti kaip bendrą kultūrinę erdvę, jungiančią skirtingas šalis, istorijas, gamtą ir mitus.
Šioje kolekcijoje audinių marginimas – pagrindinis kūrybinis metodas. Per raštą kuriamas pasakojimas apie regiono atmintį, žmogaus ryšį su vieta ir dizainerio vizualinio identiteto paieškas, o etnografi nis paveldas susitinka su šiuolaikine mados raiška.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Slaptosios piešiančiųjų draugijos atvira piešimo sesija - birželio 12 d., nuo 19 val.
Vieta - Vokiečių gatvė, šalia Dailininkų sąjungos galerijos.
Jau daugiau kaip dvidešimt metų grupė profesionalių menininkų piešia modelius gyvai. Šiuo metu ji – viena ryškiausių neformalių kūrybinių grupių, veikiančių klubo principu. Grupės parodos turi griežtą formatą: piešiniai, eskizai, kartais tapyba ir kompozicijos kuriami naudojant gyvą modelį.
Piešti žmogaus figūrą iš natūros – sudėtingiausias dailininko meistriškumo išbandymas. „Slaptosios piešėjų draugijos“ nariai - įvairių kartų, sričių ir krypčių menininkai, jaučiantys tokios meistrystės aktualumą savo pasirinktam kūrybiniam procesui.
Performansai: kūno, atminties ir laikmečio tinklai - birželio 12 d., 20 val.
Vieta - Vokiečių gatvė, šalia Dailininkų sąjungos Projektų erdvės.
Vilniaus dailės festivalio performansų programoje susitinka dvi menininkės – Greta Balčiūnaitė ir Eglė Ganda Bogdanienė, kviečiančios žiūrovą į jautrią, vizualiai intensyvią patirtį, kurioje persipina asmeninė atmintis, kūno trapumas, karo nuojautos bei laisvės ilgesys. Abi menininkės kuria bendrą emocinį lauką, kuriame tinklas tampa ne tik fizine medžiaga, bet ir mūsų laikmečio metafora – ryšių, spąstų, prisiminimų, įtampos bei neišvengiamo grįžimo simboliu.
Greta Balčiūnaitė – „Skirtingais keliais“
Tai introspektyvus performansas apie savęs paiešką klaidžiame patyrimų ir prisiminimų labirinte. Menininkė panyra į medžiagų, kvapų ir lytėjimo kuriamą aplinką, kurioje kūnas tampa jautriu instrumentu, fiksuojančiu laiko paliktus ženklus. Baltuose tinkluose įspausti pėdsakai virsta naujais atminties sluoksniais, o trapus judėjimas tarp jų primena bandymą iš naujo prisiliesti prie praeities ir savasties.
Performanse kuriama būsena balansuoja tarp lengvumo ir įstrigimo: žmogus gali akimirkai pajusti skrydžio laisvę, tačiau neišvengiamai turi sugrįžti į savo susikurtus „lizdus“ – į patirtis, kurios formuoja tapatybę. Tai jautrus, poetiškas pasakojimas apie vidinį klajojimą ir sugrįžimą namo.
Eglė Ganda Bogdanienė – „Invazija“
Performanse „Invazija“ pasirodo trys judančios figūros – tarsi iš sapnų, mitologijos ar kolektyvinės pasąmonės išnirę personažai. Jų kostiumai primena kikimoras, tačiau kiekviena spalva čia įgauna simbolinę reikšmę: polichrominė figūra kalba apie laisvę, individualumą ir pasirinkimą, maskuojamųjų karo spalvų figūra – apie agresiją, prievartą ir destrukciją, o raudonoji – apie kraują, nerimą, netektis ir nuolat tvyrančią įtampą.
Performanso erdve tampa Gretos Balčiūnaitės sukurtas baltas tinklas – tarsi balta drobė, kurioje figūros palieka emocinius ir vizualinius pėdsakus. Jų judėjimas primena ekspresyvius tapybos potėpius: jos įsipainioja, išsilaisvina, susiduria ir išnyra iš tinklo, kurdamos neramų šiuolaikinio pasaulio ritmą. Tai performansas apie invaziją ne tik į teritorijas, bet ir į žmogaus sąmonę, kūną, atmintį bei kasdienybę.
Abu performansai susijungia į bendrą pasakojimą apie žmogų, ieškantį savo vietos trapioje, nuolat besikeičiančioje realybėje – tarp laisvės ir kontrolės, tarp skrydžio ir neišvengiamo grįžimo.
Pagrindinė festivalio paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien“
2026 m. birželio 1–15 d., Vilniaus dailės festivalio metu Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ vyks tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien“, skirta Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) – iškilaus Lietuvos dailininko, pedagogo, buvusio LDS pirmininko 150-ųjų gimimo metinių jubiliejui. Joje bus pristatytas šiuolaikinių tapytojų peizažų rinkinys – simboliška dedikacija neoromantinei Lietuvos tapybos tradicijai.
Peizažo temos apžvalgai pasirinktas A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Reginys nuo Birutės kalno Palangoje“ – lyg maža savo krašto idilė, kurioje sutelktos menamos erdvės ir laiko koordinatės, išgauta apibendrinanti atmosfera, ramus ir giedras gamtos pojūtis. Šis plenere nutapytas vaizdas, nuo atviro saulėlydžio pasisukus į pajūrio slėnin nuvilnijantį mišką ir tolumas, kartu yra netikėta peizažo motyvo – kaip savos intymios topografijos atradimo išdava. Tai akimirka, kai vėsių tonų kuriamoje ūkanoje tartum iš savęs sušvyti pušų kamienų oranžas, pagyvėja jų siluetai, o šakų „rankų“ raizginys atliepia stilizuotoms debesų formoms. Atsiveria nenuspėjama, tapytoją viliojanti regimybė – tartum belaikis, virš fenomeninių gamtos atšvaitų besikuriantis vaizdas.
Noras išryškinti regimojo kraštovaizdžio kontempliacijos svarbą paskatino ir šioje parodoje suburti šiuolaikinius tapytojus. Peizažas jų kūryboje nėra atsitiktinis objektas, bet veikiau pagrindinė tapybinio mąstymo išraiška. Skirtingo braižo menininkų darbai leidžia atpažinti peizažinio vaizdinio tapsmą, kol jis dar nevirtęs tematizuota medžiaga ar redukuota abstrakcija, tebėra stimulas jiems patiems ir kuria nenuspėjamą santykį su žiūrovu.
Paroda siekiama prisidėti prie pastaraisiais metais Lietuvos meniniame gyvenime puoselėjamo reiškinio – atsigręžti į XX a. pradžios modernistinės dailės ištakas, užmegzti naują santykį su įvairiaspalvėmis to meto kūrėjų asmenybėmis, interpretuoti jų kūrinius. Svarbiausia, kad tas interpretacijų laukas išliktų laisvas nuo nusistovėjusių, istorijos suklostytų prasmių, įgalintų meninę dedikaciją suvokti kaip sudėtingesnį, metaforišką ir individualų meninio mąstymo judesį.
Parodos kuratorė doc. dr. Agnė Kulbytė
Parodos dalyviai: Dovydas Alčiauskis, Algimantas Biguzas, Henrikas Čerapas, Rūta Eidukaitytė, Mykolė Ganusauskaitė, Darya Hancharka, Martinas Jankus, Eglė Karpavičiūtė, Viktorija Kemeklė, Aistė Kirvelytė, Krzysztof Klimek (Krokuva), Ričardas Nemeikšis, Liucija Pačkauskaitė, Lukas Pavilonis, Nestor Tyryškin, Eglė Ulčickaitė.
DMA paroda „Polėkis XIV“: kūrybos jungtys ir misijos tąsa
Pirmą kartą Lietuvos dailės mokytojų asociacijos (DMA) jungtinė kūrybinių darbų paroda peržengia įprastas erdves ir įsikuria prestižinėje Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje (Vokiečių g. 4, III a.). Šis įvykis – tai simbolinis dailės pedagogo misijos vainikavimas, kai kelių Vilniaus dailės mokytojų bendraminčių 2010 metais pradėta iniciatyva 2024 metais, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga, virto galingu kūrybiniu polėkiu. Dailės mokytojo kūryba tampa labiau matoma ir pripažinta, o kūrybinės gijos susilieja į vientisą audinį. Šių metų parodos ypatumas kad joje kartu susitinka ne tik aktyviausi šalies dfailės pedagogai bet ir jų buvę mokiniai, dabar jau VDA absolventai, Puoselėjame viltį, kad LDS dėka DMA veikla stiprės, išlaikys savo tęstinumą. Tikime, kad šios jungtys turės tvarią tąsą, o užsimezgusios bendrystės toliau brandins ateities kūrėjų kartas ir stiprins meno pedagogų bendruomenę.
Parodos kuratorius: Dailės mokytojų asociacijos vadovas Rimantas Kisielius
Paroda veikė kovo 18d.- balandžio 30d.
Dailės pedagogų konferencija „Dailės ugdymo aktualijos ir naujovės“
Kovo 26 d. LDS ekspozicijų erdvėje Vilniuje buvo rengiama Vilniaus miesto dailės pedagogų konferencija, kurioje susitiko akademinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo atstovai – nuo universitetų dėstytojų iki specializuotų meno mokyklų praktikų. Pranešimai apėmė dailės ugdymo teorijos ir praktikos dermę, peizažo vaizdavimo tradicijos kaitą ir šiuolaikines galimybes, taip pat konkrečius edukologijos modelius iš Vilniaus universiteto, Vilniaus dailės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto. Antroji konferencijos dalis skirta specializuoto, bendrojo ir neformaliojo ugdymo patirtims: M. K. Čiurlionio menų mokykla, J. Vienožinskio dailės mokykla ir J. Stauskaitės meno mokykla pristatys savitus ugdymo modelius, o Dailės mokytojų asociacijos narių diskusija užbaigs formalią programą.
Konferencijos organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Konferencijos organizavimo partneriai: VšĮ Trakų Švietimo centras, Dailės mokytojų asociacija, Vilniaus dailės akademija.
Dalyviai: Dailės mokytojų asociacijos nariai – dailės mokytojai, LDS nariai – dailininkai ir dailėtyrininkai, J. Vienožinskio mokyklos dailės mokytojai, J. Stauskaitės Meno mokyklos mokytojai, M. K. Čiurlionio mokyklos dailės mokytojai, Vilniaus universiteto Edukacinio centro atstovai.
Konferenciją moderavo LDS pirm., VDA prof. Eglė Ganda Bogdanienė
Projektą finansuoja
Partneriai:
