IAA Europe asamblėja ir simpoziumas Malmėje (Švedija)
Tarptautinės dailės asociacijos Europos padalinio (IAA Europe) 20-oji kasmetinė visuotinė asamblėja bei simpoziumas sutelkė Europos meno bendruomenę svarbioms diskusijoms apie kūrybinę laisvę, teisines bei ekonomines menininkų sąlygas ir politinio savarankiškumo stiprinimą. Šį renginį bendrai suorganizavo Švedijos nacionalinis komitetas (Konstnärernas Riksorganisation), Danijos nacionalinis komitetas (Billedkunstnernes Forbund) bei organizacijos sekretoriatas, kurio funkcijas vykdo Jungtinės Karalystės organizacija a-n The Artists Information Company.
Pagrindinės asamblėjos posėdžių dalies metu, vykusioje Malmėje esančiame Sankt Gertrud centre, delegatai ir stebėtojai susirinko aptarti svarbiausių organizacijos veiklos klausimų. Lietuvai atstovavo stebėtojos teisėmis dalyvavusi Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė ir delegatės teisėmis – praėjusiais metais išrinkta LDS Užsienio skyriaus pirmininkė bei IAA Europe vykdomojo komiteto narė Solveiga Gutautė. Susitikimo metu buvo pristatytos bei tvirtinamos metinės veiklos ir finansinės ataskaitos, taip pat aptarti tarptautinės IAA / AIAP organizacijos įstatų pakeitimai bei pasirengimas artėjančiai Pasaulinei asamblėjai. Be administracinių reikalų, nemažai dėmesio skirta ateinančių metų strateginiams tikslams, autorinių teisių ir licencijavimo klausimams bei iššūkiams, kuriuos menininkų bendruomenei kelia sparčiai besivystančios dirbtinio intelekto technologijos. Formaliąją darbotvarkę papildė ir kultūrinė programa, suteikusi galimybę dalyviams susipažinti su šiuolaikinio meno erdvėmis Malmėje bei Kopenhagoje, pavyzdžiui, Alta Art Space, Moderna Museet Malmö ar Den Frie.
Ypatingas renginio akcentas buvo Malmės parko meno muziejuje (Konstmuseet i Kungsparken) įvykęs simpoziumas „Meno galia“ (The Power of Art), kurį įvadiniais žodžiais pradėjo Danijos menininkų asociacijos pirmininkė Marie Thams. Simpoziumo pranešimai ir diskusijos buvo suskirstyti į tris esmines temines dalis.
Pirmojoje dalyje, skirtoje minkštosios galios (The Soft Power) analizei, buvo nagrinėjama, kaip menas bei kultūra naudojami formuojant politinius pasakojimus ir kaip tarptautiniai mainai gali sustiprinti meninę laisvę bei demokratinį dialogą. Šioje sesijoje savo įžvalgas pristatė Švedijos žurnalistas ir kelių knygų apie politiką bei kultūrą autorius Martin Gelin, analizuojantis švelniosios galios reiškinį ir kultūros vaidmenį naujojoje pasaulio tvarkoje. Kartu kalbėjo ir tarptautinio meno lyderis Skinder Hundal, anksčiau ėjęs British Council visuotinio meno direktoriaus pareigas bei vadovavęs Didžiosios Britanijos paviljono komisijai Venecijos bienalėje. P prie jų prisijungė tarpdisciplininė menininkė bei Londono menų universiteto profesorė Sonia Boyce, kurios kūryba 2022 m. pelnė prestižinį „Auksinį liūtą“.
Antroji tema palietė kietosios galios (The Hard Power) įtaką visuomenei ir klausė, kas nutinka kultūrinei vaizduotei, kai saugumas, gynyba bei pasirengimas karui tampa dominuojančiais viešaisiais pasakojimais. Pranešimą skaitė Danijos menininkė ir licencijuota pilotė Simone Aaberg Kærn, savo darbuose naudojanti skraidymą kaip laisvės bei lygybės metaforą ir provokuojančiai kelianti karo, lyties bei politikos klausimus. Greta jos pasisakė Pietų Danijos universiteto kultūros ir technologijų profesorė Kathrin Maurer, tyrinėjanti sekimo technologijas, dronų panaudojimą bei meno gebėjimą ugdyti demokratinį dialogą visuomenės poliarizacijos laikais.
Trečiojoje simpoziumo dalyje buvo gilinamasi į politinės vaizduotės galią (The Power of the Political Imaginary), svarstant, ko menininkai gali pasimokyti iš kolegų, išgyvenančių didelius institucinius bei politinius pokyčius. Pagrindinį pranešimą pristatė Mick Wilson, atvėręs diskusiją apie solidarumo ir kolektyvinio organizavimosi svarbą išlaikant meninę laisvę. Vėlesnėje panelinėje diskusijoje dalyvavo Budapešte dirbantis menininkas bei Vengrijos vaizduojamojo meno akademijos docentas Szabolcs KissPál, tyrinėjantis naujųjų medijų ir socialinių problemų sankirtas, bei Bratislavos akademijos docentė Olja Triaška Stefanović, kurios tyrimai ir kūryba telkiasi ties vaizdų vaidmeniu viešajame diskurse, politine atmintimi ir kolektyvumu.
Šių vizitų tikslas – ne tik aktyviai įsitraukti į politinę bei kultūrinę Europos darbotvarkę, bet ir užmegzti bei puoselėti tvarius tarptautinius ryšius. Lietuvos dailininkų sąjunga jau šiandien sėkmingai bendradarbiauja ir įgyvendina bendrus projektus su Švedijos partneriais, taip pat rengia projektų seriją, skirtą Lietuvos kultūros sezonui Vokietijoje 2027–2028 metais, bei ruošiasi pristatyti šalies menininkų kūrybą Monake jau kitų metų kovą. Kiekvienas toks tarptautinis susitikimas atveria naujų galimybių supažindinti pasaulį su Lietuvos menininkais, todėl tikimės kad ir ateityje bus sudarytos visos sąlygos toliau visapusiškai plėtoti bei stiprinti šiuos partnerystės santykius.
Komentarai