Kultūros bendruomenės protestas

Tikras menininkas kritiniu metu visuomet buvo ir yra visuomenės sąžinė. Laisvas mąstymas buvo pagrindas kurtis Sąjūdžiui, atvedusiam Lietuvą į nepriklausomybę. Dauguma Sąjūdį kūrusių buvo menininkai.

Rugsėjo 25 d. (ketvirtadienį) mus – įvairių sričių kūrėjus Prezidentūros aikštėje (kažkada čia buvo menininkų aikštė) suvienijo nepasitikėjimas, nerimas ir svetima gėda. 

Kultūros ministerijos perdavimas (ar pardavimas) Nemuno Aušrai yra klaida (JUK ČIA POLITINIS VERSLAS). Nemuno Aušros partijos nario skyrimas kultūros ministru – tai galimybė daryti įtaką. Didelę. Pats partijos lyderis džiaugiasi gavęs priėjimą prie žiniasklaidos. Klausimas, ar Nemuno Aušra, kurios retorika jau dabar kelia abejones, turėdama savo rankose kultūros vairą, nekels pavojaus Lietuvos autoritetui ir saugumui? Ar nebus kultūros prioritetai nukreipti ne į kultūrą ir meną, o Nemuno Aušros politikos populiarinimą, galios siekį. Kyla grėsmė žadėtos gerovės valstybės interesui, nes kultūra ir menas atsidurs kažkelintame plane.

Nesinorėtų ir vėl kalbėti apie teikiamo Kultūros ministro nekompetenciją. Tą pademonstravo trečiadienio prisistatymas – emocinės manipuliacijos vyresniųjų ir darbo žmonių jausmais, profesinės patirties stoka, Kultūros politikos vizijos neturėjimas.

Premjerė minėjo, kad padės, bet juk ir pati nuoširdžiai prisipažino, kad stokoja kompetencijos ir ketina pasitelkti darbui profesionalius ekspertus. Tai apie kokią pagalbą kalbama? Juk sudėjus dvi nekompetencijas gausime vieną didelę nekompetenciją. Po tokio trilerio, nežinau, koks savižudis eitų į Kultūros ministro vietą.

Reiškiame kultūros bendruomenės nuostatą – nesutinkame, kad Kultūros ministerija atitektų aušriečiams, nepasitikime jų teiktu Kultūros ministru.

Ir svarbiausia. Šiandien valdančių Partijų veiksmai diskredituoja pasitikėjimą tiek partijomis, tiek valstybės valdymo sistema. Tai veda į demokratinės santvarkos krizę. Kalbu net ne apie konkretų žmogų, bet apie įdingą veiksmą – vardan menamo politinio stabilumo, yra paaukota kultūra. Ar neatrodo, kad Prezidentas ir politikai apgaudinėja save. Tokiu būdu sukurtas stabilumas yra iliuzija. Suprantu, kad Menas yra Iliuzija, bet juk mes kalbame apie valstybės valdymą. Visa tai atrodo kaip blogas sapnas, gal jau laikas atsibusti?

– Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė