Lietuvos dailininkų sąjungos narių apklausa: ekonominis nestabilumas ir prioritetai ateičiai

lietuvosdailininku
prieš 2 dienas
2 min. skaitymo

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) paskelbė išsamią 2025 m. narių apklausos analizę, kurioje dalyvavo 327 organizacijos nariai. Tyrimas atskleidė reikšmingas įžvalgas apie menininkų ekonominę padėtį, kūrybines sąlygas ir lūkesčius organizacijai. Tai pirmasis toks išsamus LDS narių bendruomenės tyrimas, kuris bus kartojamas kasmet.

Lietuvos dailininkų sąjunga – viena seniausių ir reikšmingiausių profesionalių vizualiojo meno kūrėjų organizacijų Lietuvoje, vienijanti apie 1 500 narių visoje šalyje. Siekdama tobulinti veiklą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus, organizacija inicijavo narių apklausą, kurią atliko VŠĮ Ateities visuomenės institutas.

Apklausoje dalyvavo 21,8 % visų sąjungos narių – tai sociologiškai reikšmingas dalyvavimo rodiklis, leidžiantis vertinti rezultatus kaip reprezentatyvius. Tyrime dalyvavo visų LDS skyrių ir įvairių kūrybinių sričių atstovai.

Pagrindinės tyrimo išvados

Ekonominis nestabilumas – struktūrinė problema

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad beveik pusė LDS narių gyvena žemiausiuose pajamų rėžiuose. 23 % menininkų mėnesinės pajamos nesiekia 500 eurų, o 30,9 % gauna 500–1000 eurų per mėnesį. Tai atitinka bendras Lietuvos kultūros tarybos tyrimo "Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas" tendencijas dailės srityje.

Dar reikšmingiau, kad net 85,9 % respondentų savo kūrybą finansuoja iš asmeninių išteklių – nuosavų pajamų, šeimos paramos ar papildomo darbo. Tik 17,7 % pasinaudoja Lietuvos kultūros tarybos stipendijomis, o 22 % – GPM parama. Tai rodo institucinės paramos sistemos fragmentuotumą ir nepakankamą prieinamumą.

Socialinis saugumas – žemiausias gerovės rodiklis

Socialinio saugumo vertinimas (apie 5,5 balo iš 10) yra žemiausias iš visų gerovės rodiklių. Beveik ketvirtadalis LDS narių jaučiasi socialiai labai nesaugiai. Menininkai nesitiki stabilių pensijų, baiminasi dėl ligos atvejų ir neužtikrintos užimties ateityje.

Kūrybinės erdvės nelygybė

40,3 % LDS narių kuria namuose, neturėdami profesionaliai įrengtos studijos. Tik trečdalis turi individualias kūrybines erdves, o 20,6 % nuomojasi dirbtuves, kas reiškia ekonominę priklausomybę nuo rinkos kainų. Tyrimas patvirtina, kad kūrybinių erdvių kokybė tiesiogiai koreliuoja su kūrybos kokybe ir produktyvumu.

Lokali meno rinka

66,7 % LDS narių visus savo kūrinius parduoda tik Lietuvoje, o dar 19,9 % – beveik tik Lietuvoje. Tai reiškia, kad 86,6 % menininkų beveik nedalyvauja tarptautinėje rinkoje. Pagrindiniai pardavimų kanalai – tiesioginiai užsakymai (62,1 %), socialiniai tinklai (23,2 %) ir galerijos (20,2 %).

Aukštas pasitikėjimas organizacija

Nepaisant iššūkių, 77 % LDS narių pasitiki sąjunga – tai vienas aukščiausių profesinės organizacijos pasitikėjimo rodiklių Lietuvoje, dvigubai viršijantis nacionalinį vidurkį. Svarbiausios LDS veiklos narių vertinimu yra interesų atstovavimas valstybės institucijose (59,9 %), galimybė eksponuoti kūrinius LDS galerijose (58,7 %) ir tarptautiniai projektai (39,1 %).

Senėjanti bendruomenė

Tyrimas atskleidė, kad LDS narių struktūra rodo jaunimo trūkumą organizacijoje. Daugiau nei pusė narių priklauso 55+ amžiaus grupei, o 25–34 metų amžiaus grupė sudaro tik 7 % respondentų. Tai atskleidžia struktūrinį kartų disbalansą ir būtinybę plėtoti įtraukimo programas jaunimui.

Rekomendacijos ateičiai

Tyrimas pateikia išsamias rekomendacijas, apimančias:

Finansinio raštingumo ir projektų rengimo mokymus nariams
Aktyvų dalyvavimą formuojant nacionalinius pajamų reguliavimo mechanizmus
Kūrybinių erdvių gerinimo programą, remiantis geriąja Europos praktika
Dailės kūrinių eksporto skatinimo programos inicijavimą
Psichologinės pagalbos ir perdegimo prevencijos iniciatyvas
Socialinių garantijų gerinimą menininkams

"Šis tyrimas aiškiai parodo sisteminius sektoriaus iššūkius – žemas pajamas, socialines garantijas, rinkos struktūrą, kūrybos infrastruktūrą. Jiems spręsti reikalinga nacionalinio lygmens politika ir aktyvi lobistinė veikla," – teigia tyrimo autoriai.