M. K. Čiurlionis šiandien: pleneras ir paroda „Miškas, jūra ir …“

2025 m. liepos 7-17 dienomis Palangos kūrybos namuose vyks rezidencija-pleneras, kurio metu šiuolaikiniai Lietuvos menininkai kurs naujus, M. K. Čiurlionio filosofiją atliepiančius kūrinius. Liepos-rugpjūčio mėnesiais menininkų darbai bus pristatomi parodoje Palangos kurorto muziejuje (kuratorė Aistė Kisarauskaitė). Rezidenciją lydės simpoziumas-konferencija (organizatorė dr. Skaidra Trilupaitytė).

M. K. Čiurlionis Lietuvos meno istorijoje neabejotinai užima ypatingą vietą, dažnai jį įvardiname kaip genijų. Tačiau šio iškilaus menininko kūryba suvokiama daugiau kaip istorinė vertybė, tolstanti nuo šiuolaikinio diskurso. „Šis Lietuvos dailininkų sąjungos projektas skirtas aktualizuoti M. K. Čiurlionio kūrybą šiandien ir grąžinti ją į šiuolaikinio meno lauką", – sako projekto organizatoriai.

Projektas siekia permąstyti plenero formatą nūdienos kontekste. „Anksčiau pleneras reiškė galimybę menininkui tapyti, piešti, lieti akvarelę gamtoje, tiesiogiai žiūrint į pasirinktą motyvą. Dabar, pakitus meno sampratai ir uždaviniams, menininkai nebesiekia kuo tiksliau atvaizduoti gamtos. Pleneras įgauna naują reikšmę – tai tampa būdu menininkui būti vienovėje su gamta, patirti ar patyrinėti ją, kuriant naujus ryšius ir idėjas, meninėmis priemonėmis sprendžiant aktualias problemas", – pabrėžia projekto organizatoriai.

M. K. Čiurlionio kūryboje gamta užima svarbią vietą, ji telpa į menininko kosmogonines struktūras, kuriose gamtos vaizdai kuria makro ir mikro pasakojimus. Menininko kūryboje itin gausu miško ir jūros motyvų, sudarančių daugelį žymiausių paveikslų pagrindą („Ramybė", „Vasaros sonata", „Raigardas", „Karalaičio kelionė", ciklai „Žiema", „Pavasaris", „Vasara" ir kt.).

„Žemei ir žmonijai susiduriant su klimato atšilimo ir rūšių nykimo problema, nepaprastai svarbus tampa atskirties tarp gamtos ir žmogaus naikinimas, ieškojimas naujų sutarimo, taikaus sambūvio būdų. Poreikis permąstyti Antropoceno iššūkius yra kaip niekad aktualus, tad projekto aktualumas grindžiamas siekiu tyrinėti gilesnį žmogaus ir gamtos ryšį ir jo būtį technologijų bei vartotojiškumo kupiname pasaulyje", – akcentuoja projekto organizatoriai.

Kuratorės Aistės Kisarauskaitės sudaryta paroda, Palangos kurorto muziejuje pristatys rezidencijos metu sukurtus kūrinius, kurie reflektuos ir išryškins M. K. Čiurlionio gamtiškąjį mąstymą, bei jauseną per šiuolaikinio meno prizmę. Projekte dalyvaujantys menininkai ir tyrėjai kurs gamtos ir pajūrio naratyvus, atskleidžiančius kompleksišką žmogaus ir gamtos santykį, kuris tampa pagrindine jungtimi, padedančia ne tik suprasti save, savo aplinką ir santykius su kitais žmonėmis, bet ir rasti naujų būdų egzistuoti su gamta technologijų amžiuje.

Lydinčioji programa: Rezidencijos-plenero metu bus organizuojamos interaktyvios kūrybinės dirbtuvės su vietos bendruomenėmis, bendradarbiaujant su Palangos M. K. Čiurlionio meno mokykla ir Vaičiūno menų mokyklos kolektyvu. Liepos mėnesį vyks simpoziumas, kurį organizuoja dr. Skaidra Trilupaitytė. Renginyje menotyrininkai, menininkai ir kiti tyrėjai skaitys pranešimus apie M. K. Čiurlionio kūrybą, bei jo įtaką šiuolaikiniame kontekste.

Parodos atidarymo koncerte skambės M. K. Čiurlionio kūriniai aranžuoti fortepijonui.

Projektas yra M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų programos „Čiurlioniui 150“ dalis.

Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga

Projektą remia: LR Kultūros ministerija, Palangos kurorto muziejus, viešbutis „Palangos dailė“, Palangos Savivaldybė

Lietuvos dailininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.