Palangos kopose sekmadienį atidengta M. K. Čiurlionio kūrybą įamžinanti skulptūrinė kompozicija

LDS pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė su meninio akcento autoriumi Antanu Pocevičiumi, Palangos meru Šarūnu Vaitkumi ir Palangos kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu

Palangos kopose ties Meilės ir Roberto Baden-Povelio alėjų sankirta buvo atidengtas M. K. Čiurlionio 150-osioms metinėms skirtas skulptoriaus A. Pocevičiaus sukurtas meninis skulptūrinis akcentas. Tai – vienas iš Palangoje šiemet vykstančių renginių, skirtų M. K. Čiurlionio 150-ajam gimtadieniui paminėti. 

Pirmoji skulptūra Palangos kopose

Kokią skulptūrą būtų sukūręs mūsų tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jei būtų buvęs dar ir skulptorius? Į šį kausimą iškėlęs skulptorius Antanas Pocevičius pats bandė į jį ir atsakyti. Praktiškai. O šį jo atsakymą palangiškiai bei kurorto svečiai išvys šį sekmadienį Palangos kopose. 

M. K. Čiurlionio mylimoje Palangoje, šiuos metus pradėjusioje su menininko kūrybos akcentais, jau įvyko daugiau nei pusšimtis M. K. Čiurlionio 150-ajam gimtadieniui paminėti skirtų renginių, iki metų pabaigos jų laukia dar šeši. Tačiau šio savaitgalio renginį galima vadinti vainikuojančiu visus jubiliejinius M. K. Čiurlionio metus – sako Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. 

„Tai – pirmoji Palangos kopose pastatoma skulptūrinė kompozicija. Šventoji kopose turi Žvejo dukras, Nida – Ž. P. Sartrą, o mes turėsime M. K. Čiurlionį, tiksliau – jo kūrybos akcentą, jo genialaus talento priminimą“, – sako R. Trautmanas. 

Išsamiau apie savo kūrinį bei jo meninį išpildymą pasakoja pats autorius A. Pocevičius. „Užpraėjusią vasarą viešojoje erdvėje pamatęs Palangos miesto savivaldybės kvietimą dalyvauti konkurse, iš karto susidomėjau, kadangi pats esu baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, tad jo kūryba, čiurlioniškosios tapybos ir muzikos sintezė, tiesiog mano kraujyje, – sako skulptorius. Nors Palangą gerai pažinojau, bet prieš rengdamas eskizus dar specialiai atvykau apžiūrėti numatomos vietos kompozicijai. Vėliau ta vieta buvo šiek tiek pastūmėta, bet apskritai labai džiaugiuosi Savivaldybės parinkta lokacija. Čia yra suoliukai, tad prie jų prisėdę žmonės galės pakalbėti ir apie meną, apie tapybą, apie patį M. K. Čiurlionį. Tikiuosi, kad šis meninis akcentas juos tam pastūmės“.

Į jūrą – per molbertą 

Autorius apmąstė, ne tik kaip atrodys pati meninė kompozicija, bet ir koks turėtų būti jos aukštis – kad nebūtų nei per maža, nei pernelyg gigantiška. Kadangi jos aukštis reguliuojamas, kompozicija gali siekti iki pusketvirto metro. „Norėjosi, kad žmogus galėtų per šį meninį akcentą žvelgti tiesiai į jūrą, o gal kažkas panorės ir kokią asmenukę pasidaryti. Konkurso sąlygos reikalavo galimybės ir eksponuoti paveikslus, tad jau atidarymo dieną čia bus pristatoma šį meninį skulptūrinį akcentą įkvėpusio M. K. Čiurlionio paveikslo „Finale“ reprodukcija, specialiai pritaikyta lauko sąlygoms“, – tęsė pasakojimą kūrėjas. 

Skulptorius atviravo, kad dideliu iššūkiu tapo ir meniniam akcentui parinkta vieta – kopų teritorija. „Kad atlaikytų vėjus, kūriau ažūrinę kompoziciją. Tad, nepaisant jos sunkumo, ji sukuria lengvumo įspūdį. Kompozicija impregnuota specialiu vašku, kad kūrinys nerūdytų“, - teigė pašnekovas. 

Per granitą – ryšys su M. K. Čiurlionio gimtine

Įdomu tai, kad iš tokio paties pilkojo granito įrengtas ir M. K. Čiurlioniui skirtas monumentas jo gimtojoje Varėnoje. Taip šis jo kūrybos akcentas Palangoje turės ryšį ir su menininko gimtine. 

Skulptūrinė kompozicija turės ir QR kodą, kurį nuskanavusieji galės daugiau sužinoti apie M. K. Čiurlionio ryšį su Palanga. 

Šis A. Pocevičiaus kūrinys papildys ir Nacionalinį kultūros kelią, pavadintą M. K. Čiurlionio vardu, į kurį įtrauktos Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Varėnos, Plungės, Rietavo ir Palangos savivaldybės. 

Muzikinį foną renginiui padės sukurti ir M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas kartu su Palangos kameriniu choru.