„Procentas menui“ — įstatymas yra, o meno viešosiose erdvėse vis dar nėra: ką parodė LDS apklausa
Lietuvos dailininkų sąjunga kreipėsi į 60 šalies savivaldybių su prašymu paaiškinti, kaip praktiškai įgyvendinama vadinamoji „procento menui“ nuostata — Architektūros įstatyme įtvirtintas reikalavimas dalį viešųjų statybų lėšų skirti meno kūriniams. Atsakymus pateikė 30 savivaldybių — lygiai pusė. Kita pusė, 30 savivaldybių, į kreipimąsi neatsakė visai. Jau vien tai rodo, kiek menką prioritetą ši nuostata šiandien turi vietos politikoje. O gauti atsakymai atskleidžia aiškų vaizdą: įstatymo nuostata galioja, tačiau realiai ji beveik neveikia, o savivaldybės neturi nei tvarkos, nei aiškaus supratimo, kaip ją taikyti.
Kas numatyta įstatyme
Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai statinio statybai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 1 procentas statybos sąmatinės vertės turi būti numatomas meno kūriniams sukurti ar įsigyti. Nuostata įsigaliojo 2024 m. gegužės 1 d. ir taikoma architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingiems objektams — mokykloms, darželiams, bibliotekoms, kultūros centrams ir kitiems visuomeninės paskirties pastatams. Tai viena nedaugelio priemonių, tiesiogiai susiejančių viešąją statybą su profesionaliu menu, o LDS buvo viena pagrindinių jos iniciatorių.
Ką parodė atsakymai
Didžioji dalis atsakiusių savivaldybių nurodė tą patį: nuostata iki šiol nepritaikyta, nes „nebuvo tinkamų objektų“. Tačiau po šia bendra formuluote slypi labai skirtingos realybės.
Tik viena savivaldybė — Trakų rajono — nurodė realiai pritaikiusi nuostatą konkrečiame projekte: Trakų kultūros rūmų ir bibliotekos rekonstravimo darbuose, reikalavimą įtraukiant jau projektavimo stadijoje nuo 2024 m. Kelios savivaldybės turi veikiantį mechanizmą ar ankstesnę patirtį: Druskininkų savivaldybė meno kūrinius viešosioms erdvėms atrenka atvirais konkursais ir lėšų skiria net iš savo biudžeto; Utenos rajonas dar 2022 m. pasirašė susitarimą su Kultūros ir Aplinkos ministerijomis „Dėl meno ir dizaino viešosiose erdvėse“, galiojantį iki 2030 m.; Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas yra priėmę tarybų sprendimus, įtvirtinančius reikalavimą būsimuose architektūriniuose konkursuose.
Dalis savivaldybių deklaruoja ketinimus ateičiai — Tauragės rajonas žada numatyti lėšas 2027 m. biudžete bent viename projekte, Jurbarko rajonas sieks įtraukti reikalavimą planuojamo baseino projekte, Raseinių rajonas žada numatyti lėšas būsimuose projektuose, nors atskiros atrankos tvarkos dar neturi ir atsakingo padalinio nėra paskyręs. Panašiai atsako Telšių, Molėtų, Biržų, Varėnos, Rokiškio, Rietavo, Ignalinos rajonai.
Tačiau ryškiausia problema — savivaldybių, kurios atvirai pripažįsta neturinčios jokios sistemos. Mažeikių rajonas nurodė, kad nuolat paskirtų atsakingų asmenų ar padalinių dar nėra. Jurbarko rajonas atvirai pažymėjo neturintis nei meno kūrinių atrankos tvarkos, nei už ją atsakingo padalinio. Bene iškalbingiausias — Alytaus miesto atvejis: savivaldybės taryba nėra patvirtinusi teisės akto, apibrėžiančio, kuriems objektams privalomi architektūriniai konkursai, todėl tokie konkursai iš viso nerengiami, o lėšos menui nenumatomos. Skuodo rajonas nurodė, kad nuostata neįgyvendinama, nes nuo jos įsigaliojimo savivaldybė apskritai neišdavė nė vieno statybą leidžiančio dokumento visuomeninės paskirties pastatams. Nuostata šiais atvejais neveikia dėl paprastos priežasties — arba nesukurtos vietinės taisyklės, kurios ją paleistų, arba tiesiog nėra statybų. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Alytaus rajonas, konkretaus atsakymo išvengė, nukreipdamos į „atskirų projektų dokumentus“.
Keletas savivaldybių pačios atkreipė dėmesį į sistemines spragas — Akmenės rajonas ir Kauno miestas savo atsakymuose tiesiogiai nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą vertinimą ir tai, kad trūksta aiškaus reguliavimo.
Problema — ne vien savivaldybėse, o neužbaigtame reguliavime
Apklausa patvirtino tai, ką LDS įvardija kaip esminę kliūtį: įstatymas nustato pareigą skirti lėšas, bet nepasako, kaip. 2025 m. atlikusi antikorupcinį vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatavo, kad teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kas laikoma statinio meno kūriniu ir kokia tvarka jis turi būti įgyjamas — dėl to kyla neracionalaus ir neskaidraus biudžeto lėšų panaudojimo rizika. STT rekomendavo Aplinkos ministerijai tikslinti Architektūros įstatymą.
Šiuo metu nėra atsakyta į esminius klausimus: kas yra „meno kūrinys“ (ar juo gali būti laikomas apšvietimas, baldai, apželdinimas); ar jo autorius privalo būti profesionalus menininkas; ar kūrinį vertinančioje komisijoje privalo dalyvauti meno ekspertai; kokie yra meninės kokybės kriterijai; ir kas apskritai kontroliuoja, ar numatytas 1 procentas buvo panaudotas. Nesant šių atsakymų, nuostata lieka formalia — arba neveikia visai.
LDS pozicija ir siūlymai
Lietuvos dailininkų sąjunga palaiko „procento menui“ principą, tačiau konstatuoja, kad šiuo metu nėra sukurto pakankamo jo įgyvendinimo mechanizmo. Kad nuostata taptų realiai veikiančia kultūros politikos priemone, LDS siūlo:
teisės aktuose apibrėžti „statinio meno kūrinio“ sąvoką — kaip profesionalaus menininko sukurtą originalų vizualiojo meno kūrinį, turintį savarankišką meninę vertę, kad 1 procentas nebūtų panaudojamas įprastiems statinio elementams;
patvirtinti vieningą meno kūrinių atrankos ir įgyvendinimo tvarką, galiojančią visoje Lietuvoje;
užtikrinti privalomą profesionalių meno ekspertų dalyvavimą vertinimo komisijose, dalį jų deleguojant nacionalinėms meno kūrėjų organizacijoms;
sukurti viešą „1 % menui“ registrą, kuriame būtų matomas visas kelias nuo objekto ir meno biudžeto iki konkurso, autoriaus ir įgyvendinto kūrinio;
įtraukti menininką ankstyvoje projekto stadijoje, kad menas ir architektūra būtų kuriami kartu, o ne menas taptų priedu prie jau pastatyto pastato.
LDS yra pasirengusi aktyviai įsitraukti į šios nuostatos įgyvendinimą — konsultuoti dėl meninės kokybės kriterijų, deleguoti ekspertus į vertinimo komisijas ir tarpininkauti savivaldybėms bendradarbiaujant su profesionaliais dailininkais. Apklausa parodė, kad poreikis tokiai pagalbai realus: daugelis atsakiusių savivaldybių pačios išreiškė pasirengimą bendradarbiauti ir prašė LDS atstovų dalyvauti būsimose atrankose.
„Procentas menui“ gali tapti viena reikšmingiausių profesionaliojo meno sklaidos priemonių Lietuvoje — arba likti nepanaudota įstatymo eilute. Tai priklausys ne nuo gerų ketinimų, o nuo to, ar bus sukurtas aiškus, skaidrus ir meno kokybę užtikrinantis įgyvendinimo mechanizmas.
