Marios Arendt ir Vaivos Lanskoronskytės paroda „ŽYMĖS“

Trečiadienį, rugpjūčio 5 d., 18:00 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) atidaroma Marios Arendt ir Vaivos Lanskoronskytės paroda „ŽYMĖS“. Paroda veiks rugpjūčio 5–28 d.

Žymės atsiranda ten, kur paviršius susiduria su laiku. Kartais jos matomos kaip įspaudas, siūlė ar nusidėvėjimas, kartais išlieka tik atmintyje, tačiau visuomet liudija santykį – su vieta, medžiaga ar patirtimi. Būtent šiame lauke susitinka Marios Arendt ir Vaivos Lanskoronskytės kūrybinės praktikos. Nors menininkės dirba skirtingomis medžiagomis ir pasitelkia skirtingas menines kalbas, abi tyrinėja, kaip patirtys įsirašo į paviršius ir kaip šie ilgainiui tampa atminties nešėjais.

Vaivos Lanskoronskytės kūryboje atmintis skleidžiasi per rastus objektus, atspaudus ir urbanistinio kraštovaizdžio fragmentus. Parodoje eksponuojama iš gatvėse rastų objektų ir kasdienio vartojimo atliekų sukurta miniatiūrų instaliacija tampa aliuzija į seno pastato sienas – nuplyšusių tapetų sluoksnius, fragmentiškai išlikusias plyteles, nutrintus dažų paviršius. Tokios sienos kaip oda sugeria prisilietimus, kasdienybės ženklus ir laiko tėkmę. Net tuomet, kai žmonių seniai nebėra, medžiaga toliau liudija jų buvimą. Menininkės darbai prasideda nuo persikėlimo patirties ir nepažįstamos aplinkos atradimo, tačiau kartu atskleidžia, kaip giliai įsišakniję suvokimo modeliai ir toliau formuoja tai, kaip matome pasaulį. Naujos vietos neištrina praeities – priešingai, jos ją suaktyvina. Berlyno gatvėse surinktos medžiagos netikėtai sugrąžina autorę į Lietuvos peizažus ir leidžia suprasti, kad matymą daugiausia lemia ankstesnė patirtis, formuojanti atrankos principus ir suvokimo struktūrą.

Maria Arendt atminties temą analizuoja per tekstilę. Audinys tampa architektūros forma, o kita kūrinio pusė – siūlės, mazgai ir skirtingomis kalbomis spausdintų laikraščių fragmentai – išsaugo išgyventos patirties pėdsakus. Nematoma pusė tampa neatsiejama kūrinio dalimi. Siūlės, mazgai ir medžiagos transformacijos čia nėra vien techniniai pėdsakai – jie dalyvauja kuriant kūrinio prasmę, leisdami atsiskleisti jo formavimosi procesui ir laiko paliktiems sluoksniams. Tekstilinės struktūros primena nešiojamas pastoges, laikinas koplyčias ar iš vienos vietos į kitą persikeliančius namus, kviesdamos apmąstyti judėjimą, priklausymą ir gyvenimo pasaulyje trapumą.

Abiejų menininkių darbuose paviršiai tampa archyvais. Siena, audinio skiautė, laikraštis ar rastas objektas savyje saugo laiko pėdsakus. Šių sluoksnių neįmanoma visiškai ištrinti – kiekviena nauja patirtis gula ant ankstesniųjų, kurdama sudėtingą materialų ir emocinį kraštovaizdį.

Šioje parodoje atmintis pristatoma ne kaip nostalgijos forma, bet kaip aktyvi jėga, nuolat formuojanti dabartį. Ji kelia klausimus: kaip vietos išlieka mumyse, kaip medžiagos sugeria patirtį ir kaip mūsų nešiojami pėdsakai tampa neatsiejama tapatybės dalimi.

Vaiva Monika Lanskoronskytė (g. 1990) – jaunosios kartos menininkė, baigusi grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje ir lietuvių literatūros studijas Vilniaus universitete. Nuo 2025 m. ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Menininkė kuria instaliacijas iš įvairių medžiagų bei eksperimentinės grafikos darbus ant netradicinių paviršių. Jos kūryboje svarbiausia tampa instaliacijos kuriama atmosfera – tyliai tai, kas sunkiai nusakoma žodžiais, perteikianti erdvė. Lanskoronskytės darbuose dažnai tyrinėjamos asmeninės ir istorinės atminties temos, o kūrybai būdinga meditatyvi raiška.

Nuo 2020 m. menininkė rengia personalines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose, du kartus pristatė savo kūrybą meno mugėje „ArtVilnius“. 2024 m. dalyvavo „Liublino trikampio“ rezidencijoje. Nuo 2025 m. rugpjūčio kūrybinę veiklą tęsia Berlyne.

Maria Arendt (g. 1968) – Berlyne gyvenanti menininkė, kurianti tekstilės, siuvinėjimo ir mišrių medijų srityse. Jos kūryboje susijungia tekstilė, architektūrinės formos ir asmeninės atminties temos, tyrinėjančios migracijos, laikino prieglobsčio ir vidinės erdvės patirtis.

Menininkė dirba su audiniu, koliažu bei rastomis medžiagomis, o jos praktikoje svarbi kelionės ir mobilios „namų“ struktūros idėja. Įkvėpimo ji semiasi iš skirtingų kultūrinių aplinkų, ypač tradicinių tekstilės amatų ir rankų darbo praktikų.

Nuo 1989 metų Maria Arendt dalyvavo daugiau nei šimte tarptautinių parodų. Jos darbai eksponuoti Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje, Kanadoje ir JAV, taip pat saugomi privačiose bei viešose kolekcijose.