Pristatome Antano Gustaičio paminklo konkurso įamžinimui meninę idėją – „ANBO SPARNAI – KYLAM”

Rugpjūčio mėnesį Kauno savivaldybė, paskelbusi atvirą meninės-architektūrinės idėjos konkursą brigados generolo, aviatoriaus ir lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio įamžinimui, pristato pateiktą pasiūlymą, įkūnijantį šią idėją.

Skulptūros ANBO SPARNAI-KYLAM kompozicijos centre – 7 metrų aukščio vertikalūs aliuminio lydinio ANBO lėktuvo sparnai, kylantys į dangų ir simbolizuojantys žmogaus siekį pakilti, pranokti žemiškas ribas bei nuolat siekti naujų aukštumų. Tai aliuzija į Ikaro mitą ir kartu į Lietuvos aviacijos svajonę – skrydį, kuris turėjo saugoti Lietuvos nepriklausomybę. Skulptūroje kiaurapjūviu įamžinti Vyčio kryžiai (ženklai, kurie buvo atvaizduoti ir originaliuose ANBO lėktuvuose), simbolizuojantys kovą ir pasipriešinimą bei primenantys senųjų pilių gynybinius elementus – šaudymo angas, taip pabrėždami skrydžio ir laisvės ryšį su šalies gynyba.

Svarbiu meniniu akcentu tampa sparnų dinamika – skulptūra sukurta taip, kad jie reaguotų tiek į vėjo gūsius, tiek į žmogaus prisilietimą. Pasak autoriaus, šis gyvas judėjimas simbolizuoja amžiną žmogaus troškimą skristi – tai svajonės ir begalinio ryžto ją įgyvendinti ženklas.

Meninio akcento vieta pasirinkta neatsitiktinai – šalia S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, kur 1931 m. buvo išbandyti pirmieji ANBO lėktuvai. Šiandien aerodromas tebėra gyvas aviacijos centras – čia veikia Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrasis paieškos ir gelbėjimo postas, taip pat įvairios pilotų mokyklos ir entuziastų klubai. Šalia numatytos skulptūros vietos driekiasi 2012 metais sutvarkytas Marvelės slėnis su 1881 m. akmeninio tilto per upę prieigose pastatytomis kaskadomis. Taip ši erdvė taps ne tik atminties ženklu, bet ir apžvalgos aikštele, iš kurios atsiveria dangaus horizontas – ta pati erdvė, į kurią kadaise kilo pirmieji lietuviški lėktuvai ir kurioje dabar vis dar galime stebėti šių dienų aviatorius.