Laisvydės Šalčiūtės ir Marko Mäetamm paroda „Siaubo pasakos“ galerijoje „Meno parkas”
- lietuvosdailininku

- prieš 18 valandų
- 2 min. skaitymo

Galerija „Meno parkas" pristato pirmą kartą bendroje parodoje kaip duetą susitinkančius menininkus – Laisvydę Šalčiūtę ir Marko Mäetamm. Lapkričio 26 dieną, 18 val., kviečiame jus į parodos „Siaubo pasakos“ atidarymą galerijoje „Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas).
Parodos idėja gimė organiškai, pačių menininkų iniciatyva. Gyvenantys skirtingose šalyse, asmeniškai nepažįstami kūrėjai ilgokai stebėjo vienas kitą periferine rega. Galiausiai, užsimezgus pokalbiui, autoriai dar kartą pasitvirtino bendrystę – anot Marko, atitiko jų kūrybos DNR.
Parodoje pristatomi Laisvydės Šalčiūtės kūriniai iš tęsiamo ciklo „Bestiariumas“, kuriame interpretuojama mūsų gyvenamą Antropoceno epochą, pasitelkiant viduramžių bestiariumų ir Renesanso įdomybių kabinetų prizmę. Anot autorės: „Mūsų epochoje žmonija tapo radikalia jėga, beatodairiškai keičiančia ne tik savo, bet ir kitų gyvybės formų likimą ir struktūrą. Žvelgiu į tai (auto)ironiškai, kaip į žmogiškojo GALINGUMO, o ne žmogiškosios galios išraišką. Darbuose pasakoju istorijas inspiruotas ekologinio nerimo, kvestionuoju ir ironiškai vizualizuoju dvinarę kultūros prieš natūrą priešpriešą, provokuoju žiūrovą apmąstyti politikos, karo ir biofilosofijos paradigmas. Mano tikslas – paskatinti „Bestiariumo“ žiūrovą susimąstyti apie nehierarchinį visų gyvybės formų vertinimą ir galimas etines, moralines bei menines tarpusavio sąsajas.“
Estų menininko Marko Mäetamm darbai atrinkti iš keleto paskutinių metų ciklų, bei paties naujausio, šiuo metu plėtojamo „Kelionė Nežinomybėn“. Marko teigia: „Kaip menininkas ir kaip daugelis kitų menininkų, jaučiu, kad savo darbuose noriu atspindėti tai, kas vyksta aplink. Ir, atsižvelgiant į mus supantį pasaulį, man vis sudėtingiau sugalvoti kokią nors labai artikuliuotą žinutę. Jaučiuosi sutrikęs, o buvimas kūrybos procese man padeda gyventi su šia sumaištimi. Manau, kad tai pats intuityviausias mano meninio gyvenimo laikotarpis, tiesiog leidžiu viskam vykti. Atidarau duris, įleidžiu būtybes ir subtiliai laukiu, kol jos ras savo vietą. Daugelis mano naujuose darbuose randa užuominų apie mirtį ir lemtingąją dieną, ir aš jiems pritariu. Bet neskatinu savo kūrinių į tai orientuotis. Kūryba man – kaip pasivaikščiojimas su šunimi – man patinka sekti paskui savo keturkojį ir žiūrėti, kur jis šiandien nori eiti. Galų gale, tai kelionė į nežinią. Nors nenoriu tiesiogiai komentuoti to kas rašoma naujienose ir laikraščiuose, ir stengiuosi medituoti priešais drobę, žiūrėti, kas vyksta, vis tiek viskas, aplinkos nerimas, įtampos įsilieja į mano darbus. Taigi visa tai yra apie laiką, kurį šiuo metu gyvename“.
Abiejų menininkų kūriniai daugiasluoksniai ir pilni metaforų, pasirinkta kalba kupina humoro, ironijos, o dažnai ir saviironijos. Humoro sukeltas jausmas artimas nuostabai, kylančiai iš to, kaip naujai pasirodo dalykai. Tai dovanos, kurias ši paroda gali suteikti žiūrovui. Net tuomet, kai humoras saldžiarūgštis ir kandus – jis liudija besijuokiančiųjų bendrystę, o dar svarbiau – įkūnija viltį ir tikėjimą laiminga pabaiga.
Parodos kuratorė Laima Kreivytė.
Paroda galerijoje veiks iki gruodžio 31 dienos.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.




Komentarai