Alberta Vengrytė: Pradėti mūsų pokalbį norėčiau įžangine refleksija. Knygoje „Būti dalimi. Dalyvavimas ir bendradarbiavimas Lietuvos šiuolaikiniame mene“ (VDA leidykla, 2021) menotyrininkė dr. Lina Michelkevičė aptaria situacijas, kai dalyvaujamuosiuose (participatory) meno projektuose žmogiškąja medžiaga gali būti ne tik žiūrovai ar kiti menininko pakviesti dalyviai, bet ir patys menininkai. Knygoje teigiama, kad menininkas tokiuose projektuose dalyvauja su visu simboliniu krūviu: „kaip visuomenės veikėjas, kultūros reprezentantas, tam tikro vaizdinio ar socialinio statuso įkūnytojas“, o dalyvavimo strategijos čia „išryškina ar išpina socialinių santykių tinklą, formuojantį tokią simbolinę menininko figūrą“.
Viešas kvietimas dalyvauti LDS organizuojamoje kvadrienalėje LTQ23‘ visų pirma tapo kvietimu įsivardinti, apmąstyti ir konceptualiai pristatyti vidinių organizacijos bendruomenių menines iniciatyvas – apžvelgti, pasak kvadrienalės Vilniaus skyriaus ekspozicijos kuratorės Aistės Kisarauskaitės, „koks menas gimsta iš tarpusavio bendravimo, kokios yra menininkų grupės ir kokie kiti aktualūs geraisiais bendradarbiavimais grįsti aspektai“. Tad, išeities tašku tampant bendruomenių dalyvavimui, ar galėtumėte įvardinti keletą santykinių LDS Šiaulių skyriaus menininkų bendruomenių? Kas joms priklauso? Apie kokius „simbolinius kapitalus“ bei iniciatyvas sukasi šių kūrėjų, sudarančių Šiaulių skyriaus ekspoziciją, iniciatyvos? Galbūt esama „bendruomenių bendruomenėse“ - mikro kūrybinių tinklų?
Bronislovas Rudys: Visų bendruomenių kaita - neišvengiama. LDS Šiaulių skyriaus narių bendrystė išsiskiria šešis dešimtmečius organizuojamu bendru kasmetiniu kūrybinės veiklos pristatymu.
Iki šiol Šiaulių universitete ir miesto dailės mokykloje būrėsi dvi dailininkų grupės. Įvykus Lietuvos universitetų optimizacijai, išnyko Šiaulių universitetas ir jame įkurtas menų fakultetas su veikusiomis bakalauro ir magistro studijomis, turėjusiomis septynias ar daugiau vaizduojamojo ir taikomojo meno programų. Iki IT išplitimo, net tris dešimtmečius, skyriaus kūrybinius veiksmus koordinuodavo informacija, talpinama tų dviejų įstaigų skelbimų lentose. Kiekvienoje įstaigoje kūrybinę atmosferą kurė žinomesnių šalies mastu trijų-penkių dailininkų grupelės. Be dailės mokyklos dailininkų-pedagogų dar viena trijų dailininkų grupelė kuria buvusiuose dailininkų namuose, vietiniu žargonu vadinamuose Šabakštynu. Šie namai buvo pastatyti septintajame XX a. dešimtmetyje prie miesto kapinių. Juose garsėjo a.a. grafiko Eduardo Juchnevičiaus organizuojami trumpalaikių parodų aptarimai Riparia. Po privatizacijos didžioji dalis dailininkų dirbtuves išpardavė, ir dabar juose įrengti naujų savininkų butai. Kūrybinės ambicijos iki šiol realizuojamos metinėse šiauliečių parodose. Šiemet birželio mėnesį bus atidaryta šešiasdešimt antroji paroda, kuriai autoriai pateiks pusantro šimto kūrinių. Šiuo metu skyriuje yra šešiasdešimt narių. Kartu parodose pasirodo ir jauni menininkai, kurių skaičius kasmet mažėja, išnykus meno studijų studentams. Šiemet jau ketvirtą savo projektą įgyvendina šiauliečių menininkų grupė Bendradarbiai, susibūrusi prieš trejus metus. Jos branduolį sudaro penki viduriniosios kartos dailininkai - Tomas Andrijauskas (video), Andrius Grigalaitis (foto medijos), Vaiva Kovieraitė-Trumpė (grafika), Bronius Rudys (piešiniai, instaliacijos), Dainius Trumpis (tapyba, objektai). Projektų metu atskirose erdvėse prie jų prisijungia jaunesni kolegos.
Dalyvavimui Kvadrienalėje paraiškas teikti buvo pakviesti visi skyriaus nariai. Jie turi dvi alternatyvas – Kvadrienalė arba metinė skyriaus paroda, todėl dar ne visos kortos ant stalo...
Alberta Vengrytė: Kvadrienalės parodos tam tikra prasme institucionalizuos juose prisistatančias bendruomenes kaip legitimias, vidiniais kūrybiniais saitais saistomas kūrėjų grupes, tam tikra prasme atsisakant menininko individualumo. Kita vertus šie pri(si)statymai taip pat taps bendresnio Lietuvos šiuolaikinio meno parodų diskurso dalimi – įeis į ją tiek kaip LDS vidinių socialinių saitų „paviešinimas“, tiek kaip prisistatymas kitoms, įvairių meno institucijų viduje, prieigose bei paraštėse susiformavusioms ir nuolat besikuriančioms bendruomenėms. Koks vaidmuo šiame procese tenka kuratoriams? Esate bendruomenių atstovai? Delegatai? Lyderiai? O galbūt Jūsų kuruojamos grupės patiki Jums savotiško mentoriaus, įgalinančio ir įgyvendinančio jų institucionalizavimą, rolę?
Bronislovas Rudys: Neturiu oficialiaus meno vadybos išsilavinimo. Kvadrienalės atveju, esu organizacijos įgaliotas kuratorius, formuojantis renginio fragmentą – Šiaulių krašto dailininkų kūrinių ekspoziciją. Kuratoriaus funkciją dailininkų sąjunga delegavo man kaip skyriaus ir LDS galerijos S_IN Šiauliuose vadovui, t.y. - šio laikotarpio (iki kadencijos pabaigos) vadybininkui. Ar bendruomenė pasitiki mano turima patirtimi? Galbūt. Kaip dailės edukatorius-ekspertas esu kuravęs kelias šalies dailės pedagogų, kaip kūrėjas - Šiaulių dailininkų metines ar temines parodas. Aptariant kraštiečių pasirodymo Kvadrienalėje koncepcijas, diskusijų bendruomenėje nekilo. Man paliktas rūpestis atskleisti įvairių kartų kolegų kūrybos aktualijas, naudojant jų jau esamus, užbaigtus, kūrinius. Kūrinius, kurie tarpusavyje stipriai disonuoja savo plastiniais ir semantiniais požymiais.
Alberta Vengrytė: Esate ilgametis LDS bendradarbis, stebėjote bei kūrėte institucijos vykdomus projektus, parodas, kultūros politikos formavimo iniciatyvas. Ar jaučiatės priklausantis kokiai nors vidinei Lietuvos dailininkų sąjungos bendruomenei? Organizacija turi daugiau nei 1500 narių visoje Lietuvoje – galbūt tiesiog esame viena milžiniška bendruomenė? Kaip manote, koks yra LDS narių priklausymo sąjungai bendravardiklis? Kaip jis keitėsi bėgant laikui?
Bronislovas Rudys: Prie dailininkų „giminės“ prisijungiau 1977 m., sudalyvavęs parodoje naujai pastatytuose Šiaulių parodų rūmuose (dabartinėje Šiaulių dailės galerijoje). Prieš keturiasdešimt metų, 1984-iais, mano kūriniai pirmą kartą buvo eksponuojami tarptautinėje parodoje užsienyje, buvau priimtas į tuometinę Jaunųjų dailininkų sekciją. Nuo 1986 m. esu LDS narys. Bites avilyje veiklai stimuliuoja prigimtinė darbininkės, trano ar motinėlės funkcija. Kūrėjų pasaulyje stimulai kiti - pripažinimas, perkamumas, meditacinis laisvalaikis. Esu intravertas, todėl esu šešėlyje arba priekyje. Manęs netraukia drungnas viduriukas. Visą laiką buvau ir jaučiuosi esantis Šiaulių meno bendruomenės dalimi, nors ir laikiausi nuo visų grupelių atokiai. Keletą kartų buvau Šiaulių dailininkų skyriaus tarybos narys, dabar savanoriauju būdamas pirmininku. Didelis postūmis priklausyti dailininkų sąjungai, kaip ir bet kuriai kūrybinei organizacijai, buvo meno kūrėjo statuso įteisinimas. Menininkams atsirado galimybė gauti socialines garantijas už savo „meditacinį laisvalaikį“. Menininkai gauna (ar bent pretenduoja į) Lietuvos kultūros tarybos stipendijas, projektų finansavimą, veikia dešimtys dailės galerijų. Tai ir yra formaliosios dailininkų giminės jungiamosios dalys.
Alberta Vengrytė: Pasikalbėkime apie Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilniuje) formuojamą LDS Šiaulių skyriaus ir galerijos S_IN bendruomenių kūrinių parodą. Ar galėtumėte praskleisti jos organizavimo užkulisius? Kaip Šiaulių skyriaus bendruomenei sekėsi suvokti save kaip tokią? Galbūt net įvyko skilimų ar persigrupavimų? Kas formavo parodos koncepciją?
Bronislovas Rudys: Apie organizuojamą dailės Kvadrienalę šiauliečiai, kaip ir kiti, sužinojo prieš metus. Sausio mėnesį priminiau kolegoms apie artėjantį renginį, pakviečiau visus susitikti vasario 14 dieną ir aptarti kvadrienalės šiaulietiškąją koncepciją. Atėjusių buvo mažiau nei tikėjausi. Šiaulietiškajam Paketui buvo pritarta. Iki balandžio pabaigos keturiasdešimt šešis siūlomus kūrinius pateikė keturiolika kolegų. Tai beveik ketvirtis skyriaus narių. Tarp jų – vos trys, dalyvavę minėtame susitikime. Kaip jau sakiau, tai - kūriniai kurie tarpusavyje stipriai disonuoja savo plastiniais ir semantiniais požymiais. Tuomet atėjo „būti ar nebūti“ klausimų metas: kaip tikslingai panaudoti milžinišką langų vitrinų plotą? Galbūt Pakete per daug juodos? Kokios įtakos ekspozicijai turės „madingasis“ galerijos grindų dekoras? Galbūt per mažai kūrinių galerijos erdvės centrui? Kaip reikės pažvelgti į akis tų, kurie beldėsi, o durys buvo neatvertos? Ir taip toliau...
Alberta Vengrytė: Pabaigai ir apibendrinimui, sugrįžkime prie bendruomenės sampratos, o greičiau – sampratų. Kokie požymiai ar kriterijai Jums pačiam leidžia suvokti bendruomenes kaip tokias? Turiu omenyje bendruomenę bendrąja [sic.] bei meno kūrybos prasme. Kaip Kvadrienalės kuravimas keitė šį požiūrį?
Bronislovas Rudys: Bendruomenė - sudurtinis žodis, nukreipiantis į Bendrą Menę, kurioje susirenka vienu amatu besiverčiantys, vieno įrankio žmonės. Menininkų bendruomenėse įrankio sąvoka yra tokia pat plati ir neapibrėžta kaip žemdirbystėje... Vien dailininkus jungia daugybė sekcijų, skyrių, grupių su savo įrankiais, cechais, galerijomis, studijomis. Vis tik, bendruomenė negalima be vidinių ryšių, bendrų veiklų, koordinavimo ar atstovavimo. Juos ir įgyvendina LDS.
Kvadrienalės kuravimas, kaip ir kitų renginių koordinavimas, labiau atskleidė individualų skyriaus dailininkų uždarumą, gal net savotišką „agorafobiją“. Juk paraišką, norą savo kūrybą pristatyti kvadrienalėje pateikė tik kas penktas šiaulietis. Tačiau esama ir pateisinamų priežasčių. Patys aktyviausi menininkai šiais metais jau yra surengę savo darbų parodas LDS „Arkos“, „Pamėnkalnio“ galerijose, Vilniaus rotušės ar kitose sostinės erdvėse, regiono kultūros centruose. Dar kiti nariai jau pakuoja darbus, planuodami vežti juos į užsienio ekspozicijas. Šiomis veiklomis jie yra patenkinę būtinąjį savo kūrybos demonstravimo poreikį. Kita priežastis - tai metinė 62-oji LDS Šiaulių skyriaus paroda, kuri atsidarys likus porai savaičių iki Kvadrienalės atidarymo. Taip pat ir jai turi likti naujausių kūrinių. Esu patenkintas narių aktyvumu. Džiugina šiauliečių kūrybinių veiklų metiniame sąvade atsiradę Briuselio, Madrido, Romos, Tokijo ir kitų vietovių paminėjimai. Todėl, žvelgiant į busimą Kvadrienalės dalyvių sąrašą įvairiais rakursais, šių savanorių ekspozicija, manau, yra tokia, kokia yra.
Interviu parengė šiuolaikinio meno istorikė, meno kritikė Alberta Vengrytė
LDS Šiaulių skyriaus ir galerijos „S_IN“ bendruomenių ekspozicija bus pristatyta 2023 m. liepos 4 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius).