Spalio 13-15 d. galerija „Arka“ dalyvauja tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius‘23“, kurioje pristato tapytoją Mykolę Ganusauskaitę. Stendo numeris - 3.10.
Mykolė Ganusauskaitė (g. 1987) bakalauro ir magistro laipsnius įgijo studijuodama Nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (Les Beaux Arts de Paris). Jau Prancūzijos sostinėje, kaip ir vėliau grįžusi į Vilnių ar keliaudama, menininkė nuosekliai pasišventė vieninteliam uždaviniui – šiuolaikinei peizažo žanro interpretacijai.
Dauguma Mykolės kartos menininkų kuria pasitelkdami “antrinę realybę”. Jų šaltinis – kitų tapytojų sukurti paveikslai ir rastos spaudos ar archyvinės fotografijos. Tuo tarpu Mykolės išeities taškas visada yra betarpiškas kraštovaizdžio įspūdis ir jį sekančios kruopščios natūros studijos plenere. Iš taip sukauptos medžiagos vėliau, jau savo dirbtuvėje, ji tapo paveikslus, kuriuose koncentruoja ir sintetina patirtus emocionalius įspūdžius ir analitinius tyrimus.
Gamtovaizdžiuose Mykolę domina savitos topografinės ypatybės. Todėl jos nutapytuose peizažuose svarbų vaidmenį atlieka kartografinis elementas. Sukuriamas tarsi žemėlapis su kelių juostomis, pažymėtais vandens telkiniais, laukais, pievomis, kalvomis ir miškų masyvais. Nemažiau dėmesio skiriamas erdvės gilumos perteikimu.
Mykolė rašo: „Peizažo erdvę konstruoju tarsi uždarą patalpą, su sienomis, lubomis, grindimis. Erdvė, yra tai kas sustabdo žvilgsnį, tai yra tai į ką taiko mūsų regėjimas: kliūtis, perspektyvos taškas. Tam tikra optinė iliuzija.“
Mykolės peizažuose vienos ar kitos spalvos, bei spalvų derinių pasirinkimas visada susijęs su metų laikais. Žiemos peizažuose sniego balta kontrastuoja su juodais medžių kamienų ir šaknų siluetais. Ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį skambų balto su juodu kontrastą pakeičia persiliejantys skirtingo sodrumo pilkos atspalviai. Vasaros peizažuose miškų, pievų žalumos deriniai su ežerų mėliu, upių žydra. Rudens vaizduose mėgaujamasi gelsvos ir rusvos deriniais. Peizažuose dėmesys skiriamas ir pulsuojantiems šviesos refleksams sniege, danguje, vandenyje ir augmenijoje skirtingu paros metu.
Mykolei pavyksta tradiciniams medijai ir žanrui – tapybai ir peizažui suteikti savąją šiuolaikišką interpretaciją.
Menininkės kūrinių turi MO muziejus Vilniuje ir Žemaičių dailės muziejus Plungėje bei privačios kolekcijos.
Prof. dr. Raminta Jurėnaitė