Nauja paroda VGMC | „VIDINIAI KAMBARIAI“

2026 m. vasario 17 – kovo 28 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks jungtinė keturių menininkių kūrybos paroda „Vidiniai kambariai“ (kuratorė Monika Krikštopaitytė). Parodos atidarymas 2026 m. vasario 17 d., 18 val.

Brūkšniavimas, gretinimas, struktūros išgyvenimas, panirimas į ritmą, eksperimentavimas ir panašios (meninės) praktikos – realybės išplėtimas į vidinę erdvę – visada suteikia pusiausvyros sudėtingais laikais ir atradimo džiaugsmo geraisiais. Į „vidinius kambarius“ einame, kai norime atkurti savo vientisumą, rasti reikšmingų niuansų ar prasmės.

Paroda, subūrusi keturias ryškias skirtingų kartų ir kūrybinių strategijų autores: grafikes Lidą Dubauskienę ir Eleną Grudzinskaitę, tapytojas Eglę Gineitytę ir Aureliją Zaburaitę, leidžia patyrinėti kūrybos procesą kaip prasmingo atsitraukimo, gal net atsparumo formą. Atidus dėmesys kūrybos procesui, jo refleksija tampa tarsi atskiru vidiniu kambariu, kur pasišalinama apmąstyti ir pasirinkti, kaip regėti pasaulį.

Lida Dubauskienė pastaruoju metu dirba skiestą tušą brūkšniuodama plunksna, derindama ranka atliekamą detalę su atspaudo elementais. Kūrinio visuma atsiskleidžia tik po ilgo, nuoseklaus darbo, pačioje pabaigoje. Popieriuje fiksuojamas dienų, valandų, minučių, sekundžių kūnas, struktūros ūžesys – lyg dailininkė mėgintų įvaizdinti patį buvimą. 

Eglė Gineitytė ypač daug piešė kovido pandemijos metu – netikėtai susidomėjo įvairiais linijų susilietimo, susipynimo, kartojimosi galimybėmis ir niuansais. Tačiau piešinio kaip savotiško dienoraščio praktika, kaip susitikimo su netikėtumu, stebėjimo pratybos yra nuosekli tapytojos kūrybos dalis. Piešinių serijose galime stebėti, kaip rutuliojasi mintis, – vėliau tai persikelia į didesnį kūrinį.

Elena Grudzinskaitė savo kūryboje prasmės raktą bene visada randa per niuansus. Šiuo metu menininkė yra susidomėjusi tiesiogiai ir netiesiogiai jos kūrybos procesuose dalyvaujančiais artefaktais – pavyzdžiui popieriaus (laikraštinio, rudo vyniojamojo, „Munken“, ryžių (kiniškojo), šilkinio) struktūra, estetiniu ir dialogiškumo potencialu. Pasak Elenos, ji nagrinėja „laiko parametrus, jų trapumą ir tęstinumą, monotoniškų veiksmų kuriamus netiesioginius peizažus“, stebi ir fiksuoja „rutiniškos kasdienybės praktikų pasikartojimą“, o visa tai tampa jos „interesų ir vidinių diskusijų lauku bei žaliava kūrybiniams eksperimentams“.

Aurelijos Zaburaitės darbams būdinga veik architektūriška viso ko struktūros įžvalga, tačiau jie netampa panašūs į brėžinius – čia pat justi ir bundantis pasakojimas. Jos stebimi objektai įgauna savitą ritmą ar net kelis; stebime, kaip jie užkloja vienas kitą, nujaučiame mikroįvykius, galime patirti net poetinį rimą ir svaigų visumos pojūtį. Visa tai atrodo kaip pastanga perprasti pasaulį, rasti ryšius tarp, regis, nesusijusių dalykų. Dalyje jos kūrinių užkoduota judėjimo erdvėje nuojauta, kelionės galimybė. Platus horizontas, toli skriejantis žvilgsnis vidinius kambarius ne tik išplečia iki tolių, bet ir tampa kelionių mintyse galimybe.

Šias autores vienija įdėmus dėmesys detalėms ir visumai, o jų veikla primena lėtą įsišaknijimą ar vandens tekėjimą: lėtai skverbdamasi drėgmė randa geriausią kelią ir sukuria nelengvai įžiūrimas, bet gyvastį saugančias sistemas.

– Monika Krikštopaitytė

Kuratorė Monika Krikštopaitytė

Architektė Ieva Cicėnaitė

Dizainerė Marija Jablonskytė

Koordinatorės: Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė

Kalbos redaktorė Audra Kairienė

Vertėjas Jurij Dobriakov

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė

Informaciniai partneriai: artnews.lt, „7 meno dienos“

* Paroda yra kultūrinio maršruto „SUMENĖK“ dalis.

Lydinčioji programa:

Vasario 21 d. 13 val. susitikimas ir ekskursija parodoje „Vidiniai kambariai“ su kuratore Monika Krikštopaityte (registracija nereikalinga).

Informacija +370 5 261 1995, graphic.lt 

Darbo laikas II–VI 12–19 val., VII 12–16 val.