Aleks Slota paroda „Kosminis katafalkas“ galerijoje „Meno parkas"

Vasario 12 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į menininko Aleks Slota personalinės parodos „Kosminis katafalkas“ atidarymą galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas).  

Man buvo septyneri su puse metų, kai įvyko Černobylio branduolinė katastrofa. Prisimenu šiltą ir saulėtą balandį, ilgas dienas, praleistas močiutės namų sode pietryčių Lenkijoje. Kodėl tai prisimenu? Ar tikrai tai prisimenu? Galbūt tikslūs vaizdiniai nėra svarbūs – daug ryškesni išliko to meto jausmai ir įtampos prisodrinta atmosfera. Valdantysis elitas delsė informuoti visuomenę apie tai, kas nutiko, ir apie su tuo susijusius pavojus sveikatai. Buvo žinoma, kad veiksmingas būdas apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviųjų izotopų yra kalio jodido vartojimas. Komunistų partijos narių ir policijos vaikams jis buvo duotas anksčiau nei likusiai visuomenės daliai. Mano močiutė nusivedė mane ir seserį į vietinę polikliniką išgerti rudo skysčio. Ji atsinešė vaisių sulčių, kad sušvelnintų baisų kartų skonį. Tai kartojome kelias dienas iš eilės, ir visada buvo saulėta. Tų šiltų pavasario dienų nerimas visam laikui įsirėžė į mano atmintį. 

Šis apčiuopiamas nerimo ir įtampos jausmas sugrįžo per COVID pandemiją, kai sukūriau savo pirmąjį skaitmeninio meno projektą – 3D žaidimą „Place I Can't Go“. Tai buvo nukrypimas nuo performanso ir garso meno – iki tol pagrindinių mano praktikos sričių. Žaidimas paremtas pasikartojančiu košmaru, kurį dažnai sapnuodavau. Kurdama šį žaidimą supratau, kad šio košmaro šaknys glūdi mano migracijos patirtyje – persikėlime iš komunistinės Lenkijos į Jungtines Amerikos Valstijas. Visiškai dirbtinių aplinkų kūrimas, kartu su garso takeliu, paskatino mane tyrinėti dar labiau įtraukiančių erdvių galimybes – būtent virtualiąją realybę. 

Virtualios realybės pasaulių kūrimas, kurį šiuo metu plėtoju, remiasi ta pačia įtampa, kurią patyriau vaikystėje po Černobylio. Dabar branduolinį užterštumą pakeitė klimato nerimas ir daugybė kitų aplinkos katastrofų, kurios vyksta mūsų akyse, kasdien spartėja ir paliečia žmones bei nesuskaičiuojamas nežmogiškas rūšis. Pirmoji šios aplinkosauginių košmarų serijos dalis remiasi branduoline semiotika – ne kalbinėmis strategijomis, skirtomis perduoti branduolinių atliekų pavojų tolimoje ateityje. Šiame VR pasaulyje žiūrovas susiduria su ilgalaikiais pavojais, susijusiais su naudojamu branduoliniu kuru – nekontroliuojamos mokslinės pažangos produktu, kuris neįvertino tūkstantmečius trunkančių pasekmių, kuris turėtų būti palaidotas giliai žemėje. Tai – blogų idėjų kapinės. Pirmoji šios VR instaliacijos scena pavadinta „Sarg“ – vokiškas žodis, reiškiantis karstą. 

Aleks Slota (g. 1978 m. Lenkija; gyvena ir dirba Berlyne) – tarpdisciplininio meno kūrėjas, dirbantis performanso, garso ir skaitmeninio meno srityse. Slota pristatė savo performansus tiek tradicinėse, tiek alternatyviose erdvėse, tarp jų: 

Galerie Thaddaeus Ropac (Prancūzija), ruruHaus (Vokietija), Musrara Mix Festival (Izraelis), Acción!MAD festivalis (Ispanija), Performance Crossings festivalis (Čekija), Giardini Pubblici Cagliari (Italija), Haus der Statistik (Vokietija), Vierte Welt (Vokietija), Kunstquartier Bethanien (Vokietija), SWAB meno mugė (Ispanija), Sophiensaele (Vokietija) ir Excentricités VI performanso festivalis (Prancūzija), Tempting Failure festivalis (Didžioji Britanija), Tulsa Artist Fellowship (JAV), DAF (Šveicarija), Primal Uproar (Vokietija), Arteles (Suomija), Fylkingen (Švedija) bei įvairiose erdvėse Tokijuje (Japonija). Be to, jis kuravo du garso festivalius – Underdog ir Quiet Violence (Vokietija).

Slota dalyvavo rezidencijose kaip kviestinis menininkas Lademoen Kunstnerverksteder (Norvegija), Crossing Performance (Ukraina), Rucka (Lichtenšteinas), Antonio Gramsci (Italija) ir Arteles (Suomija). 2021 m. jis buvo apdovanotas Deutscher Künstlerbund Neustart stipendija skaitmeninio meno srityje, o 2023 m. gavo Berlyno Senato produkcijos stipendiją performanso projektui „Sculpting Inside“.

Paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki kovo 8 dienos.

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2026“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.