2024 m. vasario 14 d. (trečiadienį) 17.00 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks parodos S | KIETAS K | RAŠTAS atidarymas.
Šioje parodoje pristatoma tekstilė, kaip veikiantis dėmuo/veiksnys/elementas, apnuogina šiuolaikinio meno tendencijas, technologijų ir dizaino rakursus, socialinių reiškinių terpę, įprasmina ir integruoja komunikaciją, veikia kaip klimato kaitos problemas aktualizuojantis instrumentas, atliepiantis poreikius ir brėžiantis ateities gaires. Nėra aplinkos ir aplinkybių, kur nebūtų tekstilės pėdsakų.
Prieš dvidešimt metų, vienos iš parodų kuratorių pristatytoje Tekstilės išplėstame lauke schemoje (diskutuojant su menotyrininke, kuratore dr. Laima Kreivyte ir sekant meno istorikės ir teoretikės Rosalind Krauss „Skulptūros išplėstame lauke“ schema), buvo sukonstruotas tekstilės atsivėrimo modelis, išlaisvinantis tiek meninį, tiek socialinį tekstilės gestą.
Toliau plėtojant šiuolaikinės tekstilės temą, įdomu patyrinėti ir paties menininko vaidmenį. Nepaisant to, kokia plati gali būti tekstilės sąvoka, kyla klausimas, kur ir kaip autoriai išlieka savimi? Pa(si)mesti, paklysti ir ištirpti galimybių jūroje yra santykinai paprasta ir lengva. Kas sieja autorius tarpusavyje? Ar jie papildo vienas kitą, ar kaip autentiškos salos, eklektiškai pasklidusios parodinėje erdvėje, nesijungia į jokius loginius derinius? O gal oksimoroniškai atsidūrę vienoje aplinkoje jie tik iš pirmo žvilgsnio sudaro chaoso iliuziją?
Taigi, kas gi yra šios parodos kodonas – bazinis kūrinius rišantis kodavimo elementas?
Į klausimą atsakys parodos pavadinimas.
KSKR – KVADRATAS – pirminis audinio struktūros elementas, žymintis metmenį (juodas kvadratas) arba ataudą (baltas kvadratas).
Kraštas – Žemės (geografinė) vieta, kurioje gimsta tos pačios tautos žmonės. Koks vaizdinys iškyla pagalvojus apie gimtąjį kraštą? Ar tai protėviai milžinai, palikę pėdsaką istoriniuose vadovėliuose? O gal Vaivos juostomis nuaustos vaivorykštės, po lietaus, kuris davė vardą mūsų tautai? Kas esame mes ir kokie bus mūsų vaikai? Ar teberagaus provaikiai vieną seniausių ir turtingiausių kalbų, ar aidės dainos mūsų dermėmis ir sąskambiais? Kur mūsų ribos ir vieta žemėlapyje? Kur ir kokio dydžio mūsų vieta Pasaulyje?
Skietas – audimo staklių dalis, primušanti ataudus prie prieaudų, formuojanti lygų kraštą ir reguliuojanti audinio kelią (ribas). Tai riba, skirianti laisvus metmenis nuo supinto audinio, simbolinė skirtis tarp praeities ir rytojaus. Proceso metu gimsta audinys, metaforiškai užgrūdintas, tvaresnis ir ilgaamžiškesnis materijos darinys. Išgrynintas, pasakojantis istorijas ir tiesiantis patirtimis nuklotą kelią iš praeities į miglotai nuspėjamą ateitį.
Kietas – neminkštas, atsparus, nepasiduodantis aplinkos poveikiui. Kietumas tartum priešprieša tekstilei, kuri dažnam asocijuojasi su minkštumu. Tačiau parodoje demonstruojami metalo audiniai tiesiogiai ir metaforiškai diskutuoja apie kietą tekstilę, kraštą ir raštą.
Raštas – piktografinis – mintį perteikiantis piešiniu, ideografinis – vaizduojantis žodį morfemu, fonografinis – žymintis žodį rašmeniu, tekstilinis - ritmiškai atkartojantis bazinį audinio struktūros ir kompozicijos modulį.
Kalbėti apie tekstilę tik kaip apie archeologinį paveldą ar tradicinių amatų puoselėjimą, pramonės šaką ar meno lauką, nebeužtenka. Tekstilės veikimo būdas jau pats savaime atliepia ritualinius veiksmus tarsi išsigryninimo apeigas, kurios transformuoja dalyvius ir mezga dialogą su stebėtojais, kurie tuo pačiu yra ir visas Pasaulis, viskas, kas nėra savastis. Laisvai pasirenkami ritmai, kanonai ir technikos įgalina autorių perteikti savo požiūrį jam priimtina forma, įmedžiaginant patirtas būsenas, kurios kaip materijoje sustingusi energija kuria bežodžius dialogus tarp kartų ir kultūrų.
Medžiagiškumas sieja kūrinius – austus, rištus, nertus, tapytus, siūtus, siuvinėtus, formuotus, narpliotus, veltus, kamšytus, atspaustus, išėsdintus, surastus, išgelbėtus, ištrauktus iš praeities.
Kūrinius – nykstančius, alsuojančius ir kalbančius, gyvus ir kintančius, užgimusius uždaroje, asmeninėje arba atviroje, kolektyvinėje aplinkoje, diskutuojančius apie skietą, raštą ir kietą kraštą.
Autoriai: Deva Bartninkaitė, Grupė „Baltos kandys“ (Miglė Lebednykaitė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Rasa Leonavičiūtė, Julija Vosyliūtė), Gabrielė Navickaitė, Deimena Rastenytė, Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Ugnė Bunevičiūtė, Greta Balčiūnaitė, Rugilė Šeštokaitė, Žydrutė Ridulytė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Jelena Škulis, Dileta Deikė, Silvija Juozelskytė, Dijuota Žilytė, Marija Žiemytė, Vaiva Lašienė, Indrė Biekšaitė-Vilčinskienė, Marija Marcelionytė Paliukė, Feliksas Jakubauskas, Natalija Vilkelienė, Viktorija Daniliauskaitė, , Junstina Gražytė, Arūnė Tornau, Martynas Gediminas, Brigita Krasauskaitė, Aurimas Rekašius, Jūratė Kazakevičiūtė, Lina Zavadskė, Ieva Augaitytė, Džina Jasiūnienė, Savirija Kaziūnaitė, Svetlana Barankovskaya, Tatyana Makletsova, Dovilė Karvelytė, Eglė Rakauskaitė, Greta Matevičiūtė, Simona Pabrėžaitė, Vytautė Račiūnaitė, Joanna Farzan, Mervyn Davids.
Paroda veiks iki kovo 23 d.
Kuratorės:
Eglė Ganda Bogdanienė
Rasa Jundulaitė
Organizuoja:
Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, Panevėžio dailės galerija
Comments