Spalio 20 d., penktadienį, 18 val. kviečiame į grupinės šiuolaikinio Baltijos šalių meno parodos „Emociniai vietovaizdžiai“ atidarymą. Parodoje dalyvauja talentingi, tarptautinį pripažinimą pelnę menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Parodos kuratorė Šelda Puķīte.
Dalyviai: Eike Eplik (EE), Alexei Gordin (EE), Kristi Kongi (EE), Maija Kurševa (LV), Anna Mari Liivrand (EE), Aurelija Maknytė (LT), Laura Põld (EE) ir Lou Sheppard (CA), Monika Radžiūnaitė (LT), Krišs Salmanis (LV), Rūta Spelskytė (LT), Līga Spunde (LV), Diāna Tamane (LV/EE), Neringa Vasiliauskaitė (LT/DE) ir Kristina Õllek (EE).
Parodą organizuoja galerija “Arka” (Vilnius), bendradarbiaujant su Kogo Gallery (Tartu) ir Wunder Kombinat (Riga).
Įsivaizduojant šiandieninio pasaulio kraštovaizdį, vaizdas panašus į biblinį: ligos mutuoja ir plečiasi į pandemijas, potvyniai ir gaisrai niokoja miestus ir miškus, tautos nyksta dėl karų, migracijos bangos išsklaido šeimas, skatina izoliaciją ir depresiją. Visuomenės neurozės auga, sukurdamos palankią terpę vystytis magiškam mąstymui, kuris, nors ir praturtina mūsų požiūrį į pasaulį, tuo pačiu gali skleisti tamsą ir baimę. Paroda „Emociniai vietovaizdžiai“ konstruojama kaip magiškas, regimas ir patiriamas, nors ir kiek apokaliptinis dabarties pasaulio atlasas, kuriame menininkai artikuliuoja savo emociškai juntamus peizažus, kurie, perfrazuojant Björk dainą „Jóga“, „pastūmėjo juos pačius į nepaprastąją padėtį“.
Istoriškai formavosi daug svarbių akademinių tyrimų ir socialinių judėjimų, kurie sudarė sąlygas žmonių sąmonei keistis iš antropocentrinės į ekocentrinę, įgyti daugiau žinių apie planetą, kurioje gyvename, bei tapti labiau empatiškomis būtybėmis. Tačiau vienas pamatinis dalykas lieka nepakitęs – mūsų pasaulio patyrimas išlieka labai žmogiškas. Išmokstame klausytis, matyti ir netgi judėti kaip likusi biomasė – mes net galime tapti kalnu bet viduje, vis dar esame žmonės, turintys atskirus biologiškai, istoriškai ir socialiai susiformavusius sluoksnius ir sudėtingus emocinius pasaulius. Tai nereiškia, kad kiekviena patirtis ar mokymasis negali performuoti mūsų minčių ir pojūčių peizažų. Šis peizažas gali virsti triukšmingu ir perpildytu miestovaizdžiu, gali tapti sodriu mišku ar slėniu. Gali virsti ir bekrašte dykuma mintims ar ankštu ir dulkėtu kambariu su bloga ventiliacija. Mūsų emocinio pasaulio turtingumas leidžia šiems vietovaizdžiams plėstis ir slysti paviršiais žemyn ir kilti į dangų, pabėgti iš atmosferos ar nerti gilyn į mikroorganizmų terpę.
Pastarieji metai buvo ypač seisminiai, metaforiškai kalbant - smarkiai pasislinko mūsų vidinės tektoninės plokštės. Tai matyti iš to, kaip visuomenė keičia savo vertybes, kaip politikai priima sprendimus ir kaip kultūros kuria naujas ar skolinasi senas mitologijas. Svarbūs vizionieriai, jautriai skenuojantys ir sugeriantys besikeičiantį pasaulį, yra menininkai. Per savo emocinį apdorojimą jie gali ištirti, perkelti į fizinį pasaulį bei parodyti pačius magiškiausius ir apokaliptiškiausius vietovaizdžius.
Manoma, kad Baltijos šalių gyventojai turi ypatingai stiprų emocinį ryšį su gamta, ir nors tai labai stereotipinis požiūris į šio regiono visuomenę, jame yra tiesos. Tam tikra prasme tai taip užkoduota mūsų tapatybėje, kad net tautinis pabudimas sovietinės okupacijos metais pirmiausia kilo iš aplinkosauginio judėjimo. Daugelis menininkų dirba su gamtos ir kraštovaizdžio elementais kaip pagrindine tema, bet dar daugiau yra tokių, kurie pasitelkia vietovaizdžio idėją kaip meninės kalbos dalį, siekdami išreikšti savo politinę ar socialinę poziciją, pasakoti emocijomis išreiškiamas asmenines istorijas.
Paroda reprezentuoja kruopščiai atrinktą kiekvieno menininko individualių emocinių peizažų kolekciją, įsiliejančią į vieną kolektyvinį kraštovaizdį, atvirą žingeidžiam kritiškai mąstančio žiūrovo žvilgsniui.
Apie kuratorę. Šelda Puķīte (LV) yra kuratorė, leidėja ir tyrėja, gyvenanti Estijoje. Ji studijavo meno istoriją Latvijos dailės akademijoje, kur įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Š. Puķīte dirbo prie kelių tarptautinių parodų projektų ir meno mugių stendų, kuravo edukacines programas, kūrė meno festivalių katalogus, toliau dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose, rašo recenzijas ir esė Baltijos šalių spaudai. Ji bendradarbiavo su tokiomis institucijomis kaip Latvijos nacionalinis meno muziejus, Latvijos šiuolaikinio meno centras, Rygos fotografijos bienalė, Tartu meno namai ir Tartu meno muziejus. Nuo 2020 m. Puķīte dirba ,,Kogo" galerijoje (Tartu) tarptautinių projektų vadove ir parodų kuratore. 2021 m. kartu su kitais Latvijos meno kuratoriais ir kritikais ji įkūrė kultūros instituciją "Wunder Kombinat", kuri 2022 m. pradėjo leisti kasmetinį meno leidinį ,,WunderKombināts. Latvijos meno metraštis”, taip pat rengti kitus meno projektus.
Parodos partneriai: Kogo Gallery (Tartu), Wunder Kombinat (Ryga)
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Estijos kultūros ministerijos užsienio fondas, Estijos kultūros fondas, Valstybinis kultūrinio kapitalo fondas Latvijoje.
Kuratorė: Šelda Puķīte.
Produkcija ir administravimas: Evelina Januškaitė, Stella Mõttus.
Komunikacija: Karin Kahre, Kristlyn Liier, Deva Bartninkaitė.
Instaliavimas: Marius Ladyga, Tomas Meleška, Artūras Meškauskas.
Dizainas: Aleksandra Samuļenkova, Lukas Stanionis.
Vertimas: Refiner Translations.
Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki gruodžio 17 d.