VILNIAUS VIETOVAIZDŽIAI – projektas, gimęs Dailininkų sąjungos fondo iniciatyva. Vilniaus reklaminiuose stenduose eksponuojami įvairiomis klasikinėmis grafikos technikomis sukurti kūriniai nukelia į 7–9 dešimtmečio Vilnių.

​

Kūriniai yra Dailininkų sąjungos fondo [1] kolekcijos dalis. Fondo grafikos rinkinį sudaro grafikų Rimtauto Gibavičiaus, Edmundo Birgėlos, Alfonso Čepausko, Violetos Gaidamavičiūtės–Kisielienės, Vytauto Kalinausko, Antano Kučo, Jono Kuzminskio, Antano Kmieliausko, Leono Lagausko, Henriko Ratkevičiaus, Jūratės Stauskaitės ir kitų menininkų grafika.

​

Atrasdami miestą, menininkai gėrisi senojo Vilniaus panoramomis, atmosfera, žaluma, architektūra. Grafikos lakštuose išnyra ir Žirmūnai, ir Lazdynai, Antakalnis.

​

Menininkų žvilgsniai labai skirtingi. Rimtauto Gibavičiaus miestas – šviesus ir pilnas ritmikos, o kūriniai beveik virsta abstrakcija, Edmundo Birgėlos, Violetos Gaidamavičiūtės-Kisielienės sukurti miesto vaizdai – šiurkštesni. Žalumos ir netikėtumų miestas atsiskleidžia Leono Lagausko, Alfonso Čepausko grafikos lakštuose, miglos, bokštų ir paukščių – Jūratės Stauskaitės kūriniuose. Antakalnio atkarpa kaip jungtis tarp senojo ir naujojo Vilniaus išnyra miesto senbuvės L. J. Paškauskaitės, kuri vienintelė  gimė ir augo Vilniuje, grafikos lakšte. Vilniaus gotika – pasirodo naujosios architektūros apsuptyje, H. Ratkevičiaus darbe. Parodoje eksponuojami ir lietuvių dailės klasikų Antano Kučo, Jono Kuzminskio, Antano Kmieliausko  kūriniai. 

​

Darbai sukurti medžio, lino raižinio, serigrafijos, oforto, cianotipijos, mišrios grafikos ir kt. technikomis. 

​

Kūriniai Vilniaus tema buvo kuriami nebūtinai kaip asmeninės dovanos ar menininkų iniciatyva, neretai jie buvo užsakomi specialioms progoms, siekiant atspindėti reprezentacinę miesto pusę, garbingą praeitį.  

[1] iki 1994 – Lietuvos dailės fondas, menininkų organizacija veikusi 1944–1994