65-OJI KASMETINĖ ŠIAULIŲ MENININKŲ PARODA „ŠIAULIŲ DAILĖ“

2026 m. birželio 12 d., penktadienį, 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma 65-oji Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus organizuojama kasmetinė Šiaulių menininkų paroda „Šiaulių dailė“. Paroda veiks iki liepos 6 d.

EPOCHOS ŽENKLAI

Viena meno teorijų teigia, kad meninė forma vystosi pagal vidinius savo dėsnius ir nėra tiesiogiai veikiama išorinio pasaulio. Kitos teorijos pabrėžia meno formos priklausomybę nuo socialinės, kultūrinės ar politinės aplinkos. Dar kitos meno patirtį sieja pirmiausia su suvokėjo sąmone. Visuose šiuose požiūriuose galima įžvelgti dalį tiesos. Pažvelkime į jubiliejinę, jau šešiasdešimt penktąją, Šiaulių miesto menininkų parodą per šių teorijų prizmę.

Jei iš muziejų ar galerijų saugyklų ištrauktume E. Juchevičiaus ar V. Trušio kūrinius, matytume, kaip jų kūryba vystėsi laike: kaip nuosekliai plėtotos temos, tobulinta ikonografija ir kuriamos unikalios meninės vizijos. Tuo tarpu pažvelgę į A. Toleikio skulptūras, pastebėtume ryškesnę jų sąsają su sociopolitiniais laikmečio iššūkiais. O atsigręžę į visuomenę, matytume, kaip keitėsi jos estetinis skonis, ypač Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir kaip menininkai reagavo į šiuos pokyčius.

Kad ir kokį požiūrį pasirinktume, meninė kūryba išlieka neįkainojamu ir daugiasluoksniu miesto gyvenimo liudijimu. Joje galime stebėti laisvą meninės formos raidą arba, priešingai, meno kūriniuose atpažinti istorinių įvykių ženklus, visuomenės vertybių bei estetinių poreikių kaitą.

Būtent todėl kasmetinė paroda yra tokia aktuali – joje ypač aiškiai atsiskleidžia tiek pokyčiai, tiek tęstinumas. Tai savotiškas miesto istorijos ir kolektyvinės psichologijos dienoraštis, rašomas ne faktais, o meniniais vaizdiniais. Tai miesto kūrybinės vaizduotės ir jo gyventojų estetinių poreikių atspindys, kuriame kiekviena karta gali atpažinti savo laikmečio ženklus.

Šiaulių menininkų kūriniai tampa talpiais simboliais, kviečiančiais interpretuoti, pažinti ir permąstyti savo aplinką. Ši tradicija tęsiasi jau šešiasdešimt penkerius metus – ištisą epochą. Jos pažinimui ir skirta ši daugiasluoksnė, į miesto kultūrinę atmintį ir istoriją atsigręžianti paroda.

– Virginijus Kinčinaitis

///

On Friday, June 12, 2026, at 5:00 PM, the 65th annual exhibition of Šiauliai artists, “Šiauliai Art,” organized by the Šiauliai Section of the Lithuanian Artists’ Association, will open at the Šiauliai Art Gallery. The exhibition will be on view until July 6.

SIGNS OF AN ERA

One theory of art maintains that artistic form develops according to its own internal laws and is not directly influenced by the external world. Other theories emphasize the dependence of artistic form on social, cultural, or political contexts. Still others associate the experience of art primarily with the consciousness of the viewer. Each of these perspectives contains a measure of truth. Let us consider this jubilee exhibition—the sixty-fifth annual exhibition of artists from the city of Šiauliai—through the lens of these theories.

If we were to bring out the works of E. Juchevičius or V. Trušys from museum or gallery collections, we would see how their artistic practice evolved over time: how themes were developed consistently, iconography refined, and unique artistic visions created. Looking at the sculptures of A. Toleikis, meanwhile, we would notice a stronger connection to the socio-political challenges of their era. And if we turned our attention to society itself, we would observe how aesthetic tastes changed—especially after Lithuania regained its independence—and how artists responded to these transformations.

Whichever perspective we choose, artistic creation remains an invaluable and multilayered testimony to the life of a city. Through it, we can observe the autonomous development of artistic form or, conversely, recognize in artworks the traces of historical events, shifting social values, and changing aesthetic needs.

This is precisely why the annual exhibition remains so relevant: it reveals both change and continuity with particular clarity. It is a kind of diary of the city’s history and collective psychology, written not in facts but in artistic images. It reflects the city’s creative imagination and the aesthetic aspirations of its inhabitants, allowing each generation to recognize the signs of its own time.

The works of Šiauliai artists become powerful symbols that invite interpretation, discovery, and reflection on one’s surroundings. This tradition has continued for sixty-five years—an entire era. This rich and multilayered exhibition, looking back at the city’s cultural memory and history, is dedicated to exploring that legacy.

— Virginijus Kinčinaitis