Lietuvos dailininkų sąjunga kartu su kitomis Lietuvos kultūros sektoriaus asociacijomis ir organizacijomis kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę dėl kultūros sektoriaus finansavimo didinimo

Praeitą savaitę kultūros sektoriaus asociacijos ir organizacijos išsiuntė bendrą laišką Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui p. Mindaugui Sinkevičiui, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetui, Lietuvos Respublikos kultūros ministrui p. Lukui Alsiui, Lietuvos Respublikos finansų ministrui p. Taurimui Valiui dėl Lietuvos kultūros sektoriaus finansavimo.

„Lietuvos kultūros sektoriaus asociacijos ir organizacijos, atsižvelgdamos į 2026-06-10 Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitete vykusią parlamentinės kontrolės diskusiją ir rengiamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina užtikrinti realų Lietuvos kultūros finansavimo augimą, ypatingą dėmesį prašome skirti Lietuvos kultūros tarybai (LKT).

LKT yra viena pagrindinių Lietuvos kultūros finansavimo sistemos institucijų – ji finansuoja kultūros ir meno turinio kūrimą, palaiko nepriklausomų, nevyriausybinių organizacijų ir kūrėjų veiklą, prisideda prie kultūros prieinamumo regionuose ir sudaro prielaidas Lietuvos kultūros tarptautiškumui. Todėl LKT finansavimo mažinimas daro poveikį ne tik atskiroms organizacijoms ir kūrėjams, bet ir visos kultūros ekosistemos gyvybingumui: nuo regionų gyventojų lankomų renginių iki tarptautinio šalies atpažįstamumo. 

2026 metais kultūros ministerijos valdymo srities įstaigoms, programoms ir fondams buvo pritaikytas bendras 5,45 proc. mažinimas. Tačiau institucijoms, kurių didžiąją biudžeto dalį sudaro projektinis finansavimas, toks mažinimas tiesiogiai reiškė mažesnį finansuojamų projektų, stipendijų, tarptautinių iniciatyvų skaičių. Todėl 2027 metų sprendimai negali apsiriboti vien nominaliu 2025 metų finansavimo lygio atkūrimu: būtina atsižvelgti ir į išaugusias darbo, paslaugų, techninės infrastruktūros, logistikos bei tarptautinių veiklų sąnaudas.

Teigiamai vertiname kultūros ministerijos siekį atstatyti 2026 m. sumažintą LKT biudžetą. Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad kultūros sektoriui gyvybiškai svarbus ne tik 2026 metais sumažintos finansavimo dalies atkūrimas, bet ir realus LKT biudžeto augimas. Pastaraisiais metais kultūros sektorius susiduria su situacija, kad augant prekių ir ypač paslaugų kainoms ir atitinkamai vidutinei vieno projekto vertei, o LKT biudžetui neaugant arba net ir mažėjant, LKT gali finansuoti vis mažiau projektų. 

LKT viešai skelbiami duomenys rodo, kad finansavimo trūkumas yra gerokai didesnis. Naujausiame meno sričių finansavimo etape (LKT rezultatus paskelbė 2026 m. birželio 5 d.) buvo galima finansuoti tik maždaug kas penktą pateiktą paraišką, nors finansavimo vertų ir Lietuvai svarbių projektų buvo bent dvigubai daugiau. 

Mažinant 2026 metų biudžetą, lėšos buvo mažintos visose trijose pagrindinėse LKT veiklos dalyse – kultūros ir meno programose, stipendijose kūrėjams ir meno sričių projektuose. Mažas finansavimo intensyvumas reiškia, kad nefinansuojami ekspertų teigiamai įvertinti, kultūros raidai būtini projektai. Tai mažina kultūros pasiūlą regionuose, riboja naujų iniciatyvų atsiradimą, silpnina nevyriausybines kultūros organizacijas, didina kūrėjų ekonominį nesaugumą (šiuo metu net kas penktas profesionalaus meno kūrėjas gyvena ties skurdo rizikos riba), ilgainiui siaurina turinį, kurį galima pristatyti tarptautiniu mastu. Lietuvos kultūros taryba finansuodama naujų spektaklių pastatymus, naujų parodų sukūrimą, koncertinių programų parengimą ir kitas kūrybines veiklas užtikrina, kad Lietuva galėtų būti tinkamai reprezentuojama ir tarptautinėje erdvėje, pavyzdžiui, per Lietuvos sezoną Prancūzijoje ar planuojamą sezoną Vokietijoje. Nesudarant sąlygų naujų kultūros ir meno kūrinių sukūrimui, mažėtų Lietuvos kultūrinės diplomatijos galimybės. Kartu Lietuvos kultūros taryba yra atsakinga už tolygų kultūros pristatymą visos Lietuvos gyventojams, didelį dėmesį skiria regioninės atskirties mažinimui. Neaugant finansavimui mažėtų kokybiškų kultūros renginių skaičius visoje Lietuvoje, taip pat mažėtų kultūrinių edukacijų skaičius vaikams ir jaunimui.

2026 m. birželio 10 dieną Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitete vyko kultūros ministro valdymo srities 2027–2029 m. valstybės biudžeto pristatymas. Jo metu LKT finansavimo didinimas LR kultūros ministerijos buvo išskirtas kaip vienas iš trijų pagrindinių LR kultūros ministerijos prioritetų – siekiamas 2027 m. LKT biudžeto didinimas prie 2026 m. biudžeto pridedant 9,283 mln. eurų, 2028 m. – 13,847 mln. eurų, o 2029 m. – 19,202 mln. eurų. Toks finansavimo augimas leistų LKT palaikyti 2025 metais finansuotų kultūrinių veiklų kiekį, atsižvelgiant į augančius projektų įgyvendinimo kaštus.

Siūlome: Siūlome bendrą LKT finansavimą metais 2027–2029 m.  palaipsniui didinti prie 2026 m. skirtų asignavimų pridedant nuo 9,3 iki 19,2 mln. eurų, taip numatant daugiametę 2027–2029 metų augimo trajektoriją. LKT, kaip pagrindinei rankos atstumo principą įgyvendinančiai institucijai, turi būti užtikrintas pakankamas ir prognozuojamas finansavimas.

LKT finansavimas yra investicija į visos Lietuvos kultūros ekosistemos gyvybingumą – naujo kultūros turinio kūrimą, kūrėjų ir organizacijų veiklą, kultūros prieinamumą regionuose ir Lietuvos kultūros matomumą tarptautinėje erdvėje.“

Raštą pasirašančios kultūros sektoriaus asociacijos ir organizacijos:

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

Lietuvos dizaino asociacija

Lietuvos leidėjų asociacija

Lietuvos muzikos verslo asociacija

Asociacija „Kūrybinės jungtys“ 

Kino kultūros asociacija

Architektūros kokybės vystymo asociacija

VšĮ „Socialus menas“VšĮ „Lithuanian Shorts“

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga

MB „Menų Komunikacija“ 

VšĮ „Ateities visuomenės institutas“ 

Lietuvos dailininkų sąjunga

VšĮ „Vokalinio meno tinklas“

VšĮ Urbanistinio šokio teatras „Low Air“

VšĮ „Kristupo festivalis“

VšĮ „Religinės muzikos centras“

VšĮ „Meno avilys“

Šiuolaikinio šokio asociacija

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija

VšĮ „Erdvės“

MB „Experience Design“

UAB „Antras kadras“

UAB „Digital freedom“

Lietuvos architektų sąjunga

Asociacija LATGA

Lietuvos bibliotekininkų draugija

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Lietuvos kompozitorių sąjunga

Lietuvos muzikų sąjunga

Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“

Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“

Lietuvos chorų sąjunga

Lietuvos nacionalinė filharmonija

VšĮ „Lietuvos šokio informacijos centras“

VšĮ „Kultūros platforma“

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacija

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus

Asociacija Lietuvos rašytojų sąjunga

Scenos meno kritikų asociacija

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA)

VšĮ “Menų fabrikas”

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija

Vilniaus krašto tautodailininkų -meno kūrėjų bendrija