Miglės Kosinskaitės tapybos paroda „Bestia urbis“

2026 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, 17.30 val. atidaroma Miglės Kosinskaitės tapybos paroda „Bestia urbis“. Paroda veiks iki rugsėjo 5 d.

Vaizduotės būtybės Miglės Kosinskaitės paveiksluose kartais primena paminklus, o nežmogiškieji šio pasaulio gyventojai iš bronzos, akmens ar betono atgyja nakčia. Alegorinės sargų ar totemų figūros, gyvūnų pavidalo heraldiniai ženklai nuo seno yra svarbi miestų architektūros ir fasadų puošybos dalis. Jie tokie įprasti, kad jų nė nepastebime. Todėl į juos ir krypsta tapytojos žvilgsnis.

Bestia urbis padermė – gausi ir įvairi. Vienus žvėris menininkė atsitiktinai randa keliaudama, kiti – gerai žinomi jos gyvenamojo miesto bendruomenės nariai. Nuo 1979 m. Ąžuolyno parke besiganantis Dalios Matulaitės bronzinis „Stumbras“ – heraldinis Kauno miesto simbolis, atvirtęs į stambų žinduolį. Garsieji Vytauto Didžiojo karo muziejaus liūtai, iki 1938 m. budėję Astravo dvare prie Biržų, buvo išlieti iš ketaus XIX a. Sankt Peterburge grafo Jono Tiškevičiaus užsakymu. Muziejui juos padovanojo grafo sūnus Jonas Jurgis Tiškevičius – paskutinis dvaro paveldėtojas. Astravo dvaro rūmų portalą dabar sergsti jų betoniniai antrininkai. Kauniečiai prie muziejaus mėgsta fotografuoti ant liūtų užsėdusius vaikus. Miglės Kosinskaitės paveikslas „Užtemimas“ primena fotografijos negatyvą. Menininkė neslepia tapydama besinaudojanti nuotraukomis, nors metaliniai žvėrys turbūt yra kantriausi pozuotojai.

Namo, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 2, fasadą puošiantys lokiai mena XX a. pradžioje čia veikusią Izajo Bunimovičiaus saldumynų krautuvę. Dvi meškos ant kraigo saugo secesinės architektūros paminklą Vytauto gatvėje Ukmergėje. Namą 1913 m. pasistatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Per sovietų okupaciją visas dekoras buvo sunaikintas. Skulptorius Mykolas Strioga (1931–2022), nuo 1942 m. gyvenęs Ukmergėje, 1999 m. pagal išlikusias nuotraukas atkūrė apytiksles meškų horeljefų kopijas. Name, stovinčiame Karmelitų aikštės ir Taboro gatvės kampe Vienoje, gyveno muzikų Straussų šeima. Pastato erkerio viršuje, priešais palėpės langus, puikuojasi kalvystės meistro Emanuelio Lankotskio sukurtas varinis elnias – 1910 m. tarptautinėje medžioklės parodoje Vokietijos paviljoną puošusios figūros kopija.

Prie šios kompanijos prisijungia ir katinas, Ksenijos Jaroševaitės iškaltas iš 16 tonų sveriančio akmens rašytojai Jurgai Ivanauskaitei atminti; Talino Rotermani kvartalo šuo; Mykolo Saukos unguriai; Donato Jankausko-Duonio beždžionė; kiškiai iš Samo salos Graikijoje ir betoniniai dinozaurai iš Zarasų. Istoriniai miestų sargai ir šiuolaikinių sodybų puošmenos, garsių dailininkų skulptūros ir nežinomų pameistrių dirbiniai, menki ir galingi, juokingi ir šiurpūs padarai prašėsi būti nutapyti. Vienas jų – menininkės pramanytas. Ar atspėsite, kuris?

– Erika Grigoravičienė