top of page

Profesoriaus Vytenio Rimkaus svetainė

Atnaujinta: 01-23

2025 m. sausio 17 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta profesoriaus, habilituoto menotyros daktaro Vytenio Rimkaus vardo svetainė. Šią dieną profesoriui būtų sukakę 95-eri metai.


V. Rimkus nuo 1967 metų buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Už ilgametę aktyvią visuomeninę ir akademinę veiklą, tautodailės populiarinimą jis pelnė ne vieną premiją: 1995 m. Stasio Šalkauskio, 1997 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, 2003 m. Jono Basanavičiaus, 2005 m. Kultūros ministerijos. 1999 m. apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2000 m. V. Rimkui suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.


Kartu su kolegomis profesorius steigė Šiaulių universiteto Dailės fakultetą. Todėl nenuostabu, kad visas Vytenio gyvenimas praėjo akademinėje erdvėje. Dirbant universitete parašyti visi moksliniai, metodiniai darbai, paskaitų konspektai.


2021 metais Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai perduotas Vytenio Rimkaus archyvas, kurį sudaro 6423 knygos, periodiniai ir tęstiniai leidiniai, iš jų 1400 periodinių leidinių, 456 darbai, susiję su kūrybine, profesine, visuomenine veikla.


Be to, archyvas apima ir profesoriaus tėvo Jaroslavo Rimkaus, žinomo tarpukario kultūros ir politikos veikėjo, dokumentus. Tarp jų yra ypatingo dėmesio vertas Jono Basanavičiaus laiškas, adresuotas Jaroslavui Rimkui. Taip pat archyvas saugo garsaus dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybinius darbus bei jo publikacijas, kurios suteikia galimybę geriau suprasti tarpukario Lietuvos kultūrą ir meną.


Žvelgiant į visas šio archyvo gelmes pastebimas Vytenio Rimkaus didžiulis dėmesys tautodailei, jos raidai Lietuvoje. Galima teigti, kad profesoriaus palikimas ir jo archyvas yra ne tik istorinė, bet ir kultūrinė retenybė, turinti didelę reikšmę ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, skatinanti domėtis Lietuvos kultūros istorija ir jos kūrėjais. Fondas atviras ir prieinamas mokslininkams, tyrėjams ir visiems besidomintiems istorija.

 

                                                                                                                     Prof. Vaidotas Janulis

Comments


bottom of page