Ričardo Zdanavičiaus tapybos/koliažo paroda „Tarp ženklo ir vaizdo

„Business Stadium Gallery“, (Šeimyniškių g. 19B, Vilnius) Ričardo Zdanavičiaus tapybos/koliažo parodos „Tarp ženklo ir vaizdo“ atidarymo metu 2026 m. birželio 30 d. 18.30 skambės grupės "Tritaškis" - performatyvus spontaniškos muzikos prisistatymas: Dalius Naujokaitis - perkusija, vokalas, Agota Zdanavičiūtė - kanklės, vokalas, Toma Čepaitė - kanklės, vokalas.

Tapybos ir koliažo parodoje pristatau kūrybą, gimusią iš asmeninės ir kiek kitoniškos meninių ieškojimų patirties. Geometrizuotų ir schematizuotų formų konstruktai čia tampa vidinių būsenų, lėtų jausminių išgyvenimų ir tylios refleksijos apie šiandienos pasaulį ženklų sistema. Tai jautri kelionė per autentiškumo paieškas, vertybių trapumą ir vaizduojamojo meno prasmės klausimus laike, kuriame emocijos vis dažniau tampa simuliakrais, o žmogiški ryšiai – laikini ir paviršutiniški.

Dalis šių didelio formato kūrinių ilgus metus buvo nematyti arba eksponuoti labai seniai. Jie tyliai gyveno dirbtuvių prieblandoje, palėpių dulkėse, rūsių tamsoje ar buvo užmiršti svetimuose angaruose. Kai kurie trumpam rasdavo prieglobstį pažįstamų namuose, tarsi ieškodami laikinos vietos atmintyje. Atkeliavę į šią parodą – iš tamsos į šviesą – jie atsiveria visu savo spalviniu skambesiu, lyg sugrįžę iš užmaršties. Tai ne tik fiziškai išsaugoti, bet ir emociškai naujam gyvenimui prikelti kūriniai.

Ši ekspozicija tampa savotiška kūrybos retrospektyva – daugelio metų meninės kelionės išklotine. Kiekvienas paveikslas saugo sustingusio laiko ženklus, nebylius klausimus ir neišsakytus prisiminimus. Žiūrovas kviečiamas ne tik stebėti, bet ir patirti – lėtai atverti kūrinių sluoksnius – nuo ženklo iki vaizdo, kuriuose slypi ilgesys, trapumas, abejonė ir troškimas išsaugoti tikrumą.

Parodoje susitinka praeities ir dabarties kūriniai – ilgai nutylėti darbai ir naujausia tapyba, gimusi kaip jautrus atsakas į šiandienos nerimą, vertybių kaitą bei žmogaus vienatvę nuolat kintančiame pasaulyje. Stilizuotos formos virsta vidinių būsenų kalba, kurioje ieškoma dialogo, pasitikėjimo ir naujo santykio su kūriniu.