Tado Truchill tapybos paroda „Gerki, sesute, gerki“ Pamėnkalnio galerijoje

Tadas Truchill. Elenos Krukonytės nuotr.

Lapkričio 14 d., penktadienį, 16:20 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Tado Truchill tapybos paroda „Gerki, sesute, gerki“. Solo paroda Pamėnkalnio galerijoje – tai vienas apdovanojimų, skiriamų tarptautinio renginio „Jaunojo tapytojo prizas” nugalėtojams. Pernai (2024) šio konkurso laurus nuskynė Tadas Truchill.

Parodą sudaro didelio formato suveriamo altoriaus formos paveikslų ciklas, kuriame tapyba veikia ne tik kaip terpė, bet ir kaip ritualas, gebantis kaupti laiką ir istorijas. Altorius čia funkcionuoja ne kaip krikščioniškas atributas, bet kaip vaizdų ir laiko mašina: erdvė, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir ateities trajektorijos. Autorius kuria savo ikonografiją, kylančią iš meno istorijos nuotrupų, asmeninės atminties, sapnų logikos ir kasdienybės fragmentų. Klasikiniai vaizdiniai – nuo Rafaelio iki Velaskeso, nuo mitologinių skulptūrų iki Lietuvos tapybos klasikų paveikslų – įtraukti į menininko vaizduotės erdvę, pradeda šokti, tirpti, virsta viesulu ar vandens raibuliais. Tai paveikslai, kuriuose niekas nėra sustingęs: figūros patenka į nuolatinę kismo būseną, o vaizdas nepaliauja sluoksniuotis, iš naujo kurdamas save.

Tapybos veiksmas Tado Tručilausko kūryboje tampa bandymu sujungti skirtingus laiko matmenis. Atspindžiai, mėnulio šviesa vandens paviršiuje ir kitos dvigubėjimo metaforos kuria pojūtį, kad tikrovė egzistuoja skirtingose plokštumose vienu metu – regima ir patiriama, atvira ir paslėpta. Vyriška ir moteriška, šventumas ir kasdienybė, grožis ir žiaurumas egzistuoja kartu, kaip dvi energijos, susiveriančios į vieną kūną – „altorių“. Paveikslas tampa architektūra: jis neša prisiminimus, patirtis, vizijų ir skausmo sluoksnius. Mitologinio veikėjo Atlanto transformacija į autoportretą liudija šiandienos Atlanto-menininko laikomą naštą: kuriamo vaizdo svorį, įskilusį tikrovės marmurą, nebepakeliamą pasaulio skliautą. Tapyba tampa ištvermės praktika ir sakralumo būsena.

Tadas Truchill: „Man tapyba yra taurus veiksmas, reikalaujantis nesavanaudiško atsidavimo ir nesuskaičiuojamų dienų. Mano studija tampa sakralia erdve – katedra ar šventykla, kurioje tapymo procesas peržengia kūrybos ribas ir virsta pokalbiu su pačiu laiku. Pastaraisiais metais jaučiu trauką sugrįžti prie ankstesnių darbų, juos transformuoti, sluoksniuoti naujus potėpius ir idėjas. Ši prieiga yra ir konstruktyvi, ir destruktyvi, nes permąstant ankstesnius paveikslus, atsiveria ir vėl pasislepia įvairios patirtys, susikaupusios tiek studijoje, tiek už jos ribų.“

Tado Truchill kūrybos paroda „Gerki, sesute, gerki“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gruodžio 5 d.

Parodos lankymas – nemokamas.

Rengėjas: Pamėnkalnio galerija.

Partneris: Jaunojo tapytojo prizas.

Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga.