Ugnės Žilytės paroda „Treji metai periskope“ Pamėnkalnio galerijoje

Ugnė Žilytė. DUNIKAS PURVS AUKŠTAPELKĖ. 2024-2026 m., ofortas

Balandžio 7 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Ugnės Žilytės grafikos ir objektų paroda „Treji metai periskope“.

„Treji metai periskope“ – tai Ugnės Žilytės grafikos ciklas apie žvilgsnį iš distancijos, kai gyvenimas stebimas tarsi periskopu ar pro rakto skylutę. Tarp šviesos ir šešėlio, artumo ir atsitraukimo kuriami subtilūs atvaizdai kviečia suabejoti tuo, ką iš tiesų matome, ir paklausti, kas lieka už regos lauko. Dauguma darbų sukurti giliaspaudės technikomis, dalis – Lietuvoje retai taikomos aliuminio litografijos būdu.

Periskòpas (gr. periskopeo – apžiūrinėju) – optinis prietaisas, leidžiantis stebėti objektus, esančius už stebėtojo regos lauko. Tai šviesos spindulius atspindinčio monokuliarinio arba binokuliarinio vamzdžio ir veidrodžių ar prizmių sistema. Spinduliai nuo stebimo objekto patenka į periskopo viršuje esantį veidrodį ir atsispindi žemyn į apatinį veidrodį, kuris nukreipia šviesą į stebėtojo akį. Tokiu būdu stebėtojas gali matyti vaizdą, esantį virš, aplink ar už kliūties.

Ugnė Žilytė: „Kai dar gyvenau daugiabutyje ir vakarais, jau sutemus, išeidavau pavedžioti Plūdę, stabtelėdavau ant kalnelio priešais mūsų namą paspoksoti į kaimynus. Ryškioje elektros šviesoje gyvenimai plaukia tarsi nebyliojo kino juostoje. Dažnai nesuprasdavau, kas gi ten darosi, kas gi vyksta iš tikrųjų. Bet užtat galėdavau spėlioti ir fantazuoti. Keista, kad daugumos gyventojų langų beveik niekada nedengdavo užuolaidos: buvo paprasta tapti nematomu stebėtoju.

Pirmąsias kompozicijas sudėliojau prasidėjus karui. Įvykiai pasaulyje sutapo su mano asmeninio gyvenimo permainomis. Karo grėsmė ir nerimas dėl ateities kėlė desperaciją, taigi asmeninių pokyčių srovės stabdyti jau nebebuvo jėgų. Ir nesipriešinau. Po metų pradėjau ofortus. Pirmuosius slėptuvėje, slaptai, tik sau. Ir greitai supratau, kad tai tampa mano žiūrėjimo į naująjį pasaulį perspektyva visam raižinių ciklui.

Kartais atrodo, kad nedalyvauju svarbiuose savo gyvenimo įvykiuose, o stebiu juos iš šalies. Taigi ir šiam ciklui sukurti pasirinkau stebėjimo rakursą lyg pro rakto skylutę. Nutariau likti saugioje distancijoje, tarsi atsiriboti nuo tiesioginio veiksmo, tapti pasyvia stebėtoja iš atstumo, už kliūties, už „ketvirtosios sienos“. Ir galbūt neprisiimti atsakomybės už tai, kas vyksta. Tokia žiūra man patogi ne tik iš smalsumo ar noro išlaisvinti savo mintis, bet paranki siekiant peržengti fizines, socialines ribas. Ir pabrėžti slaptumą, nematomą buvimą, netiesioginį patyrimą, gal ir vienišumą. O taip pat – fokusuotis į patį stebėjimo aktą.

Žinoma, matymas tik iš tam tikros pozicijos siaurina suvokimo ribas, gali įkalinti subjektyvume. Bet juk su tokia patirtimi susiduriame kasdien, net bendraudami su artimiausiais, – nebūtina atsidurti kitoje periskopo pusėje. Todėl norėčiau, kad mano žiūrovams kiltų dvejonių, ar jie mato tik tai, kas prieš akis. Ir galbūt paklaustų: tai kas gi ten vyksta iš tikrųjų?“

Ugnė Žilytė gimė 1979 m. Vilniuje. 1997 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, grafikos specialybę. Vilniaus dailės akademijoje studijavo grafiką – estampą, 2004 m. įgijo menų magistro laipsnį. Dėsto grafiką ir piešimą Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, šešerius metus buvo kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailininkė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Slaptųjų piešėjų draugijos narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje nuo 2001 m., grafikos ir kitų konkursų laureatė. Sukūrė raižinių ciklą „Pasaulio sutvėrimas“, projektas akmens plokštėse įgyvendintas 2025 m. Šv. Juozapo bažnyčioje Vilniuje. Sukūrė ekslibrisų, pašto ženklų, iliustravo knygų, tapo. Daugiausia kuria estampų ciklus giliaspaudės technikomis.

Ugnės Žilytės paroda „Treji metai periskope“ Pamėnkalnio galerijoje veiks iki balandžio 29 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Rengėjas: Pamėnkalnio galerija.

Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.