Vaidoto Janulio paroda „Minčių kvapas“ Panevėžio galerijoje XX

2025 m. birželio 18 d. 16 val. galerijoje XX (Laisvės al. 7, Panevėžys) atidaroma Vaidoto Janulio personalinė paroda „Minčių kvapas“. Paroda veiks iki liepos 10 dienos.

Šeštame, septintame dešimtmetyje vakarų Europoje ir Amerikoje atsirado naujų pokyčių, sociokultūrinių virsmų ir modernizmo, postmodernizmo strategijų pasikeitimų, naujų nuostatų. Specializacija ir diferenciacija, kaip kultūros strategijos, modernistinėje kultūroje pasiekusios efektyvių, įtikinamų rezultatų, visiškai išsikvėpė. Socialiniai bei politiniai visuomenės reiškiniai diktavo naujus pokyčius - žaliųjų judėjimai, lyčių lygybė, seksualinė revoliucija ir t.t... Visi buvo už ką nors arba prieš ką nors. Protesto ir marginalijų kultūros įgavo tarpdisciplininių studijų apraiškas /street art/, grafiti meno  problematika vis daugiau pradeda dominti visuomenę. Čia ir atsiranda postmodernizmo strategijos konceptas – tarpdiscipliniškumas. Menas konceptualus ir tarpdisciplininis. Meno disciplinų ribos nyksta, žanrų, išraiškos formų ir būdų nebepakanka naujoms koncepcijoms išreikšti. Naujos priemonės ir technologijos pagreitino raiškos būdus, kartu tai skatina ir diktuoja ieškoti naujų meno erdvių, naujai pažvelgti į menininką. Menininkai išbando literatūrą, prozą miksuoja tarp įvairių meno raiškos formų. Atrodo, kad sustingusios meno formos turi kisti ir jos kinta, išnyksta, atsinaujina, integruojasi. Čia ir susiformuoja konceptualusis menas, instaliacija, objektai, žemės menas. Jie savyje ir absorbuoja visas meno formas, plastiką, garsą, medijų , rašto meną ir k. t.

Kūriniai išeina už studijos ribų į viešąsias erdves. Parodoje pateikiami darbai iš projektų ,,Žaidimai smėlyje“, ,,Barchatinis sezonas“, ,,Švelnus vėjas“ ir kitų. Bendrai žemės menas viešose erdvėse intriguojantis ir kviečiantis diskusijai reiškinys. Objektai, kaip po tokie, menininkui suteikia galimybę eksperimentuoti, žaisti tiesiogine šio žodžio prasme. Mene didelė dalis yra žaidimo, išsivadavimo iš nusistovėjusių kanonų, reglamento. Praėję projektai iškyla ne tik mintyse, bet ir norisi juos materializuoti ir pačiam pažvelgti iš laiko atstumo. Puiku, kad šie objektai buvo fiksuojami ir registruojami. Žaidimų smėlyje ir kitų projektų kūriniai gyvuoja parą ar mažiau laiko ir netenka reikšmės, bet esmė pats procesas. Kaip sako projektų kuratorius Virgilijus Bizauskas ,, ...kai susibėga daugiau tokių bepročių, linksma“. Ar šie projektai išsisėmė, ar pagaliau projektų kuratoriams jau ne pagal stotą kapstytis smėlio dėžėje?  Manyčiau, kad žemės menas nemiršta, čia savo žodį taria architektai, sukurdami puikių dinamiškų kinetinių kūrinių, užpildo miestų visuomenines, urbanistines erdves. Kaip ir maišomas smėlis, minkomas molis ar vaškas skleidžia įvairų kvapą, taip ir atsiranda įvairios mintys minkant. Kada kvapas pradėtas skirstyti į gerą ir blogą, kaip atsiranda geros ir blogos mintys? Skaitai Paulo Coelho ,,Alchemiką“,kur piemuo Santjagas Andalūzijoje gano avis, skaito knygas ir mąsto... O, kodėl bitės neturi piemens, bet turi kvapą ir joms nepatinka blogas kvapas? Sakoma turi gerą skonį, bet žiū paleido blogą kvapą. Vis tiktai, kas yra geras skonis? Ir vėl čia atsiranda kvapas ar jis turi vardą?