Įsišaknyti bendroje žemėje. Keli pastebėjimai klajojant vis greitėjančiame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais Europa patyrė didžiausių migracijos iššūkių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Juos sustiprino vis ištinkančios pabėgėlių krizės bei nuožmus karas Ukrainoje, sėjantys nerimą, neužtikrintumą, namų kaip fizinės vietos trapumą. Žmogaus teisių klausimai taip pat opūs lietuviškame diskurse: įvairiomis rasėmis, tautybėmis ir kilmėmis turtėjanti Lietuvos visuomenė – dar

Ar yra koks nors politinis pagrindas, bendras visam pasauliui, vienijantis tokias skirtingas šalis kaip Lenkija, Japonija, Naujoji Zelandija ar Pietų Afrika? Šį kriterijų atitinka tik vienas dalykas – sistema, kurią vadiname kapitalizmu. Viena iš ypač branginamų šios sistemos bruožų yra nuosavybė. Nors „branginama“ gal kiek per silpnas žodis. Pasitaiko akimirkų, kai „apsėdimas“ atrodo tinkamesnis žodis. Pažangioje kapitalizmo versijoje beveik viskas turi kažkam priklausyti; k

2022 m. vasarą Šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ eksponuota paroda „Niekieno žemė“ yra tarptautinio projekto „Common ground“, kurio tema migracija, dalis. Menininkai iš Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir Islandijos savo rezidencijos Torunėje metu giliai apmąstė šį reiškinį platesniame kontekste. Jie jį tyrinėjo kaip fiziškai suvokiamą aplinką ir psichinę sferą, kurią veikia kultūriniai, socialiniai, politiniai, ekonominiai ir kiti veiksniai. Jų apmąstymų rezultatas material

2021 m. gruodį Reikjavike susirinko 18 menininkų iš Lietuvos, Lenkijos ir Islandijos, kad surengtų parodą, skirtą bendro pagrindo temai. Tai buvo aktuali problema, nes prie Lenkijos sienos masiškai plūstelėjo pabėgėliai iš Baltarusijos, todėl kilo dar viena pabėgėlių krizė, kurią, kaip paprastai būna, sukėlė politiniai nesutarimai ir ekonominė nelygybė. Tai prisidėjo prie pabėgėlių krizės Afrikoje ir Viduržemio jūros regione, rohinjų krizės Mianmare ir Bangladeše, prie JAV pi