Diskusija apie teisingą atlygį menininkams

Lapkričio 3 d., pirmadienį įvyko LATGA inicijuota diskusija apie teisingą atlgygį menininkams, kurioje dalyvavo Kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė, menininkė Nomeda Marčėnaitė, LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė. 

Diskusijoje dėl teisingo atlygio menininkams – LDS akcentas: kūryba turi būti vertinama kaip darbas.

Lapkričio 3 d. vykusioje LATGA inicijuotoje diskusijoje dėl teisingo atlygio menininkams Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė išryškino vieną pagrindinių problemų, su kuria šiandien susiduria vizualiųjų menų kūrėjai – sisteminį kūrybos nuvertinimą ir realaus darbo neįkainojimą.

Parodos – esminė kūrėjo veiklos dalis, tačiau 8 iš 10 menininkų už jas negauna jokio atlygio.

Remiantis LDS 2019–2023 m. vykdytais tyrimais, 94 % dailininkų parodas laiko svarbiausiu savo kūrybos pristatymo būdu, tačiau 81 % už viešai eksponuotus kūrinius Lietuvoje nėra gavę jokio atlygio. Tik 2 iš 10 kūrėjų kada nors yra gavę atlygį, kuris dažniausiai dengia vos trečdalį realių parodos išlaidų.

„Paroda yra kūrybos rezultatas, už kurį turi būti mokama. Muzikantai gauna, rašytojai gauna, o vizualaus meno kūrėjai – ne. Tai iškreipta sistema, kuri negerbia menininko darbo“, – pabrėžė E. G. Bogdanienė.

LDS pozicija: būtinas sisteminis sprendimas, o ne pavieniai projektai.

Lietuvos dailininkų sąjunga jau penkerius metus nuosekliai siekia įtvirtinti teisingo atlygio už kūrinių viešą demonstravimą principą. Remiantis Tado Šarūno (2023 m.) tyrimu, net 67 % profesionalių menininkų niekada negavo honoraro už dalyvavimą valstybinių muziejų ar galerijų projektuose.

Pasak E. G. Bogdanienės, šis klausimas negali būti sprendžiamas fragmentiškai – reikalingas kompleksinis modelis, apimantis Kultūros ministerijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, muziejų ir galerijų asociacijų bendrą susitarimą, kaip tai veikia Suomijoje.

„Turime pripažinti, kad kūryba – tai profesinis darbas, reikalaujantis laiko, priemonių ir investicijų. Kol valstybė nesiima įgyvendinti esamų teisinių normų, menininkas išlieka labiausiai pažeidžiama kultūros lauko grandimi“, – sakė LDS pirmininkė.

Teisingo atlygio klausimas – ne privilegija, o demokratijos matas.

LDS atkreipia dėmesį, kad ši problema tiesiogiai susijusi su tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais – UNESCO (1980, 2005 m.), Europos Tarybos (2022 m.) rekomendacijomis bei Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu, įtvirtinančiu kūrėjo teisę į sąžiningas darbo sąlygas.

„Kūrybinis darbas negali būti traktuojamas kaip hobis. Kiekvienas paveikslas, kiekviena paroda – tai realus profesinis įdirbis, kuris turi būti įvertintas. Tai – ne tik ekonominis, bet ir vertybinis valstybės klausimas“, – teigė E. G. Bogdanienė.