2024 m. gruodžio 19, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Evaldo Janso paroda „MOrka. Memai“
2020–2024 m. Paviljono rūsyje Vilniuje ir virtualiose erdvėse veikusi galerija „MOrka“, „sociokultūrinis Evaldo Janso performansas“, garsėjo „alternatyvių, ausaideriškų menininkų kūrybos pristatymais“ (iš įmonės prisistatymo FB). Sumanyta kaip alternatyva ir akibrokštas netoliese įsikūrusiam MO, „MOrka“ kartą sėkmingai įsiveržė į šio muziejaus salę, netiesiogiai pristatyta Oskaro Koršunovo kuruotoje parodoje Vilniaus pokeris (2023). Tapybą, skulptūrinius objektus, erdvės instaliacijas, performansus, filmus, dokumentinius reportažus, literatūrą kuriantis Jansas meninėje praktikoje naikina skirtį tarp meno ir gyvenimo, gamtos ir kultūros, savęs ir kitų. Jo kūrybai būdinga skaudi ir brutali transgresija – tvarkų pažeidimas, veikimas anapus sveiko proto ribų. Jansas, regis, teikia pirmenybę tapsmui, o ne tapatybėms. „MOrka“ suteikė galimybę tapsmui su kitais. Susibūrė nemaža kompanija. Eksponuojami paveikslai, piešiniai, fotografijos, vaizdo projekcijos kartais būdavo nepadorios, hibridiniai objektai ir instaliacijos – grėsmingos, kūno ir medžiagų akcijos, performansai – pavojingi sveikatai. Sienas drebino alternatyvaus roko koncertai. Paviljono rūsy ne kartą vėrėsi pragaro vartai. Tarp galerijos menininkų – garsūs šiuolaikinio meno kūrėjai (Aidas Bareikis, Jurga Barilaitė, Ramūnas Danisevičius, Žilvinas Kempinas, Arūnas Kulikauskas, Darius Mikšys). Jų kūrinius „MOrka“ pristatydavo mugėje „Art Vilnius“ kartu su mažai žinomų jaunų menininkų darbais.
„MOrka“ užsidarė, bet tebegyvuoja toliau. Jai labiau tinka ne in memoriam, o memų modelis. Pasak jų išradėjo Richardo Dawkinso, memai – kultūros replikatoriai, informacijos perdavimo vienetai – etimologiškai susiję su gr. mimesis (pamėgdžiojimas), angl. memory (atmintis), pranc. même (toks pat). Memus jis siūlo traktuoti kaip virusams analogiškas gyvas struktūras, išlikti siekiančius aktyvius intencionalius subjektus. Memai gali būti savanaudžiai ir negailestingi, jie turi tendenciją telktis ir formuoti sistemas. Viena iš memų galios paslapčių – replikacijos paklaida. Šiandien kolektyvinę vaizduotę labiausiai dirgina socialiniuose tinkluose plintantys interneto memai – simbiotiniai vaizdo ir teksto pranešimai, dažniausiai sudaryti iš vogtų ir originalių elementų.
„MOrkos“ veiklos vaizdo dokumentai lyg replikatoriai plinta pasitelkdami įvairias „mašinas“, šiuo atveju – Janso asmeninę parodą LDS galerijos salėse. Prasidėjusi nuo paveikslo („Graužk morką“), „MOrka“ tam tikra prasme išlieka postinternetinėje, postskaitmeninėje Janso tapyboje. Nutapydamas pakeistą selfio, populiarios socialinių tinklų ar reportažinės fotografijos versiją, derindamas vaizdą ir tekstą, Jansas kartoja ir dekonstruoja memų sandarą ir replikacijos mechanizmus. Dažnai tapo ant fotodrobės, kur jau atspausdintas koks nors skaimeninis produktas – schema ar reklama. Be autoportretų, jį dar domina ekosistemų naikinimo tema, gyvūnų pasaulio realijos, į Apoloną atvirtusi Laisvės statula, varliagyvio reportažas iš meno šventovės. Ypač atkakliai kartojasi grybų motyvas. Baravykas tampa nuomonės formuotoju. Grybai – tai tarpininkai, trūkstama grandis ne tik tarp augalų ir gyvūnų, bet ir tarp genų ir memų. Be kitų plačiai žinomų savo veiklų, jie okupuoja smegenis turinčias genų talpyklas ir aktyviai dalyvauja memų apykaitoje.
Teksto autorė – Erika Grigoravičienė
Parodos laikas: 2024-12-19 – 2025-01-31Galerijos darbo valandos: II–V 12–19 val., VI 12–17 val.
Parodos lankymas – nemokamas
Parodos rengėjas – Dailininkų sąjungos galerija
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Daugiau informacijos apie parodas suteiks ir į kilusius klausimus atsakys
Dailininkų sąjungos galerijos direktorė Patricija Poderytė
El. p. galerija@ldsajunga.lt
Tel. +370 616 25996
Comments