top of page

Galerijoje „Drobė“ atidaroma grupės „KAŽKĄ DAROM“ paroda „2²“


ree

Spalio 24 d. 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma grupės „KAŽKĄ DAROM“ paroda „2²“, kviečianti pažvelgti į peizažą kaip į eksperimentinį lauką tarp tikrovės ir būsenos.

2² – tai keturių jaunų menininkų eksperimentas su žanru, kuris, regis, pažįstamas iki skausmo: dangus, medis, kalnas, horizontas. Bet ši paroda ne apie gražius vaizdus. Pasakojama daugiau apie tai, kas liko iš vaizdo, kai jį paveikia urbanizacija, klimato krizė ar asmeninės dezorientacijos.

Grupė KAŽKĄ DAROM peizažą ima kaip pretekstą – kartais rimtai, kartais kaip žaidimą „kas čia nutapytas: kraštovaizdis ar vidinis vaizdas?“. Keturios pozicijos, keturi žvilgsniai, keturi pasauliai, apimantys nuo išblukusių etninių prisiminimų iki naujų, postantropoceniškų geografijų – tokių, kur žmogus jau nebėra vienintelis ar svarbiausias veikėjas. 


2² vaizduoja ne pamokomą žinutę apie tvarumą, bet pojūtį. Tą vos apčiuopiamą nuojautą, kad kažkas slysta iš po kojų, keičiasi. Tačiau visa tai perteikiama ne didžiu mostu ar ekspresyviu šūkiu, o lyg tarp eilučių. O gal tarp potėpių? Visgi tai peizažas, padaugintas iš keturių – ne dėl aiškumo, o dėl dar daugiau klausimų.

 

•  •  •

 

Grupės KAŽKĄ DAROM pavadinimas gali skambėti nerimtai. Lyg atsainus atsakymas į pernelyg rimtą klausimą. Tačiau už šio pavadinimo slypi keturių tapytojų noras veikti, ieškoti, bandyti, net jei rezultatas ne visada yra nuspėjamas. Vienur kūriniuose peizažas skaidomas iki pagrindinių spalvinių santykių, kitur – perdirbamas į industrinės estetikos atspindį ar net permąstomas kaip vartojimo kultūros šalutinis produktas. Galiausiai apimama ir tai, jog tapybos procesas tampa savarankišku reiškiniu, kuriame ištirpsta tiek vaizdas, tiek pasakojimas. Lukas Marciulevičius, Eglė Marcinkevičiūtė, Ligija Žilinskienė ir Lilija Gotautaitė-Smalinskė savaip kuria tapybinę kalbą, tačiau jų darbai jungiasi į bendrą judesį – ieškoti to „kažko“, kas atsiranda tarp tikrovės ir būsenos.


Parodos kuratorė Lilija Gotautaitė-Smalinskė


Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos 90-mečio programos dalis


Paroda veiks iki lapkričio 15 d.


Adresas: Drobės g. 62-308

Darbo laikas: I–V – 10–17 val., VI – 11–16 val.

 

/// EN version


On October 24 at 6 p.m., the Lithuanian Artists’ Association Kaunas department will open an exhibition by the group KAŽKĄ DAROM entitled “2²”, inviting viewers to look at landscape as an experimental field between reality and state of being.


2² is an experiment by four young artists with a genre that seems painfully familiar: sky, tree, mountain, horizon. But this exhibition is not about beautiful images. It tells more about what remains of the image when it is affected by urbanization, climate crisis, or personal disorientation.


The group KAŽKĄ DAROM takes landscape as a pretext – sometimes seriously, sometimes as a game of "what is painted here: a landscape or an inner image?" Four positions, four perspectives, four worlds, ranging from faded ethnic memories to new, post-anthropocenic geographies – ones where humans are no longer the only or most important actors.


2² depicts not a didactic message about sustainability, but a feeling. That barely perceptible sense that something is slipping away, changing. However, all this is conveyed not with grand gestures or expressive slogans, but as if between the lines. Or perhaps between the brushstrokes? After all, it is a landscape multiplied by four – not for clarity, but to raise even more questions.

 

•  •  •

 

The name of the group KAŽKĄ DAROM may sound frivolous. Like a casual response to an overly serious question. However, behind this name lies the desire of four painters to act, to search, to try, even if the result is not always predictable. In some works, the landscape is broken down into basic color relationships, in others it is transformed into a reflection of industrial aesthetics or even rethought as a by-product of consumer culture. Finally, it also encompasses the fact that the process of painting becomes an independent phenomenon in which both the image and the narrative dissolve. Lukas Marciulevičius, Eglė Marcinkevičiūtė, Ligija Žilinskienė, and Lilija Gotautaitė-Smalinskė each create their own painterly language, but their works come together in a common movement—the search for that "something" that arises between reality and state of being.


Exhibition curator Lilija Gotautaitė-Smalinskė


The exhibition is part of the Lithuanian Artists' Union's 90th anniversary program


The exhibition will run until November 15.


Address: Drobės g. 62-308

Opening hours: Mon–Fri 10 a.m.–5 p.m., Sat 11 a.m.–4 p.m.

 
 
 

Komentarai


bottom of page