Indrės Rybakovaitės paroda "Tankis"

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ lapkričio 20 d. 18 val. atidaroma Indrės Rybakovaitės paroda „Tankis“.

Paveikslų ciklo „Pokyčio erdvės“ idėja kilo stebint aktualų šių dienų kontekstą – besikeičiančias, dvidešimto amžiaus istoriją menančias vietas, kurios po truputį praranda paskutinius gyvus istorinių įvykių liudytojus, bei karą Ukrainoje, kurio metu trauminė architektūra ir lokacijos įgavo kitą psichologinį krūvį. Menininkė pastebi, kad būtent šiose erdvėse ji patiria savotišką būseną – nejauką (angl. uncanny, vok. Unheimliche). Nejauka – tai psichologinė būsena, kuriai būdingas neužtikrintumas savimi ir tuo, kas patiriama, derealizacijos ar susvetimėjimo pojūtis – susvyruoja tikėjimas tuo, kas įprasta ir pažįstama.

Menininkė suprato, kad norėdama patirti nejauką, turi keliauti ir fiziškai tyrinėti aplinką. Per trejus projekto metus ji aplankė apie dvidešimt pokyčio erdvių: karo, technikos ir istorijos muziejus, autentiškas lokacijas, kurios buvo paverstos memorialiniais muziejais, taip pat erdves, į kurias suvežti autentiški objektai, ir tokias, kuriose karo architektūra natūraliai įsilieja į peizažą, o institucijos vaidmuo yra minimalus.

Pradėjusi keliones ir nejaukos bei praeities šmėstelėjimų paieškas, menininkė pastebėjo bendrakeleivius – žmones, kurie užsuko čia trumpam, kurių ji nepažįsta ir nežino, ko jie ieško. Ji sutiko juos erdvėse, kurios yra pasikeitusios funkcine ir institucine prasme, tačiau vis dar lankomos. Taip pat pokyčio erdvėse ji jutusi esant vaiduoklių. Sociologas Michael’as Bell’as vaiduokliais apibūdina neapčiuopiamus socialinius ryšius, kurie susieja statiškas materialias erdves ir žmones, kurie ten buvo anksčiau ir yra dabar. Jis mini giliai iš vaikystės ateinančius prisiminimus, erdvėms suteiktas simbolines vertes, memorialinių paminklų funkciją, iš lūpų į lūpas sklindančias nerašytas istorijas, vaizduotę, ryšį tarp praeities, dabarties ir ateities. Šis erdvėlaikyje egzistuojantis žmonių ir vaiduoklių susitikimas užpildo pokyčio vietų tuštumą ir kuria nematomą socialinį krūvį.

Visų lankytojų apmąstymai, skirtingos kylančios asociacijos, susijusios su asmeninėmis patirtimis – šių interpretacijų visuma arba pats stimulas interpretuoti – tęsia erdvių gyvavimą. Šiuolaikinė literatūra genius loci interpretuoja ne kaip nekintančią, specifinėje erdvėje tūnančią vietos dvasią, bet kaip vis įgyjančią naujas prasmes, o pačią erdvę – kaip asambliažą, kurį sudaro skirtingi socialiniai, kultūriniai ir istoriniai sluoksniai. Menininkei artimas požiūris, kad erdvė nėra žemėlapyje nužymėtos teritorijos, bet laiko tėkmėje kintančios socialinių ryšių artikuliacijos – ne statiška ir baigtinė, o nuolatinis interpretavimo ir perkūrimo procesas.

Menininkė mano, kad tapyba puikiai tinka norint apčiuopti nejauką – tiek jos ieškant, tiek bandant sukurti pastarosios efektus. Filosofas Dylan’as Trigg’as, samprotaudamas apie nejauką, mini kelis atvejus, kai rašytojai savo romanuose šalia teksto pasirinko įterpti tuščių peizažų ar architektūros nuotraukas. Trigg’as apibūdina šias fotografijas kaip „sterilias ir kartu sodrias savo atmosfera“, kuriančias „vaiduoklišką, ramybės neduodančią nuotaiką“, kaip tokias, kuriose „sustojo laikas“. Filosofas pabrėžia paradoksą, kad nors šiose nuotraukose nėra žmonių, vaizduojamos erdvės atrodo „pilnos gyvybės“: „Ir visgi šioje niūrioje atmosferoje yra kažkas daugiau – vaiduokliškas tankis, trinantis ribą tarp esamo ir nesamo.“ Menininkė savo paveiksluose taip pat siekia nutapyti šį tirštą ir nerimastingą atmosferos tankį, užpildantį pokyčio erdves.

//

Indrė Rybakovaitė – jaunosios kartos tapytoja, Vilniaus dailės akademijoje baigė Įvietinto meno bakalauro ir magistro studijas. Studijų metu menininkė dvejus metus stažavosi Štutgarto ir Drezdeno dailės akademijose. Rybakovaitė dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, pirmą personalinę parodą surengė Lipštato miesto muziejuje Vokietijoje, 2021 m. pateko į Jaunojo tapytojo prizo finalistų parodą MO muziejuje, o 2024 m. laimėjo pagrindinį Zabolis Art Prize konkurso prizą.

Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos 90-mečio programos dalis

Paroda veiks iki gruodžio 13 d.

Adresas: Drobės g. 62-308

Darbo laikas: I–V – 10–17 val., VI – 11–16 val.