Search

Lilijos Valatkienės tapybos ir fotografijų paroda „Karšta kėdė“


Parodos atidarymas 2022 spalio 13 d., 18:00 val. Rūdiškių kultūros centre.

Parodos rengėjas – Rūdiškių kultūros centras

Parodos globėjas – Jonas Liesys.


Savo kūryboje mėgstu dviprasmybes, metaforas bei metafizinius apmąstymus. Bandau išsiaiškinti kiek menas gali kalbėti pats už save.


Mano sukurtų fotografijų ir tapybos (abstraktaus ekspresionizmo) paroda „Karšta kėdė“, kurią apžiūrinėsite, metaforiškai apibūdina neramią žurnalisto kasdienybę, kurioje vyksta atradimai ir praradimai. Šią retrospektyvos parodą eksponuoju savo jubiliejaus proga. Žurnalistika – bene vienintelė profesija, neleidžianti pasauliui užmigti iš nuobodulio.


Karšta kėdė yra nuolatinis kūrėjo atributas, verčiantis nesnausti, nesusireikšminti ir suvokti, kad kiekvienas projektas, kaip ir gyvenimas turi pradžią ir pabaigą.


Taigi, mėgaukitės menu, skaitykite tarp eilučių ir būkite sveiki.

Ars longa, Vita brevis/ Gyvenimas trumpas, menas amžinas.




Netikėtos jungtys ir unikalus žiūros kampas


„Karšta kėdė“ – dar viena paroda, priverčianti vėl nustebti žurnalistės, fotomenininkės, dailininkės Lilijos Valatkienės originalios kūrybos mostais.


Lilijos Valatkienės kūryba interdisciplininio pobūdžio. Ji apjungia fotografiją, fotomontažą, kompiuterinę grafiką, tapybą ir meno objektus. Svarbiausia formali jos kompozicijų savybė – vaizdų intertekstualumas, jų mozaikiškas koliažas ir montažas, kalbos daugiasluoksniškumas, multidimeniškumas. Jos kūrinių idėjos ir koncepcijos persmelktos metakalbų įvairove, asociatyvumu, metaforiškumu, reflektyvumu. Intelektualumu išsiskiriantys dailininkės darbai apeliuoja į platų kultūros istorijos kontekstą, juose itin gyvai ir intriguojančiai apmąstoma praeitis dabartyje, savitai jungiant dabarties realijas ir kontekstus su paveldo objektais.


Vyraujantys jos grafinių paveikslų įvaizdžiai – architektūros paveldas, jo detalės ir kraštovaizdis, kurie itin subjektyviai ir originaliai interpretatyviai supinami, neretai pasitelkiant veidrodinio atspindžio principą, į fantasmogorišką, siurrealistinio pobūdžio, pasąmonės asociacijų ir fantazijų erdvei būdingą darinį. Tokiu būdu menininkė tarsi nurodo į paslaptingų paralelinių pasaulių, atspindinčių erdvių, dvasinių, nematerialių tikrovių egzistavimą.


Menininkės stilistikos slinktis nuo fotografijos link kompiuterinės grafikos akivaizdi ne tik jos naudojamose vaizdo montažo priemonėse, bet ypač jos požiūryje į apšvietimą ir šviesotamsą, sustiprintai pabrėžiant jų kontrastus bei puoselėjant dekoratyvų, simbolinį, ,,plakatinį“ spalvingumą. Tokiu būdu neretai objektų formos bei jų atpažįstamumas tampa mažiau reikšmingi, nei siluetų ritmai ir ekspresyvus spalvų žaismas. Dailininkės tapybos vaizdų konstravimo stiliui būdingas išskirtinis muzikalumas, didelis dėmesys ritmiškai kartotei, simetrijos variantams, dekoratyvumui. Tokiu būdu jų sandaroje galima atpažinti ir abstrakcionizmo, kubizmo, lučizmo stilistikų atgarsių.


L.Valatkienės kūriniai dažnai siejami su reikšmingoms šalies kultūros istorijos ir istorijos datomis bei asmenybėmis. Išskirtinį dėmesį L.Valatkienė teikia ilgalaikiams projektams, - pati juos inicijuodama, kruopščiai kurdama, planuodama kelionių maršrutus nuolat lydi į ekspozicijų sales ir veda edukacijas. Jos „Išrinktieji“ – tai 90-ies dailininkų psichologinių portretų paroda ir edukacinės dėlionės, garsinančios Lietuvos meną ir jo kūrėjus, apkeliavo 25 Lietuvos miestus ir atsidūrė kuriamo Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centro kolekcijoje. Netikėtą fizinį ir dvasinį žiūros kampą autorė atrado projekte „Ambulatorija“, „Neparadinė Lietuva“, „Ko kunigaikštis Gediminas nesapnavo?“


Dabar per Lietuvos muziejus ir galerijas keliaujantis dinamiškas, interaktyvus projektas „Saga apie Lietuvą“ palietė bene aktualiausią emigracijos temą, o karo Ukrainoje metu virto patriotiškumo pamokomis, kuriose moksleiviai iš pusantro milijono surinktų sagų, kuria savo sagą apie viltį, tikėjimą ir svajones. Už šį kūrybinį projektą Lilija Valatkienė įvertinta Antano Macijausko premija, kurios steigėjai yra Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Biržų rajono savivaldybė.


L.Valatkienės kūriniai išsiskiria meninių vaizdų originalumu, koncepcijų brandumu, idėjų ir koncepcijų daugialypumu, technologiniu profesionalumu ir sudėtingumu. Jos kūryba išsiskiria savitumu ir yra įdomus, unikalus šiuolaikinės vaizduojamosios dailės meninės kalbos interdiscipliniškumo ir intertekstualumo reiškinys. Surengusi per 32 personalines parodas, ji aktyviai dalyvauja ir sumaniai organizuoja kolektyvines dailininkų parodas, inicijuoja ir kuruoja įvairius meninius projektus.


Žurnalistė, fotomenininkė, tarpdisciplininio meno atstovė L.Valatkienė šiemet priimta į Lietuvos dailininkų sąjungos gretas.


Dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas