top of page
Ieškoti

Menininkų simpoziume – laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio

Š. m. lapkričio 18 d. 17 val. publikai žymių menininkų penketukas iš Kauno ir Vilniaus – grafikė Aistė Ramūnaitė, tapytoja Irena Mika, keramikė Dormantė Penkinski, skulptorius Sigitas Straigis ir tapytojas Romanas Averincevas – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus parodų salėje, A. Mapu g. 18, pristatys simpoziume „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ sukurtus darbus, kurie apima visus metų laikus – jaukų pavasarį, įsimintiną vasarą, spalvotą rudenį ir baltą žiemą. Autoriams svarbu laiko paieškos, kolorito ir įvaizdžių pagava. Pasak menininkų, dalyvavimas simpoziume – tai puikus įkvėpimo ir bendruomeniškumo pavyzdys, leidžiantis tobulėti ir atrasti įvairias raiškos formas bei filosofijas.


Simpoziume – skirtingų autorių bendrystė


Kiekvienam menininkui dalyvavimas simpoziumuose – tai puiki galimybė plėsti kūrybos tolius. „Kuo kūryba įvairialypė, tuo ir aš esu įvairi. Man simpoziumas – tai tarsi kūrybinė medžiaga. Darbe – ar tai būtų tapyba, ar grafika – visada plėtoju ženklą, kurį būdama simpoziume pastebiu. Man svarbu autentiškai perteikti tai, kas yra čia ir dabar. Taip savotiškai „ištraukiu“ motyvą, kuris man yra reikšmingas. Kiekvieną motyvą ar įvaizdį aš savotiškai „išvalau“. Simpoziume „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ svarbu, ką aplinka ir laikas pasakoja man. Sugeriu visą tą energiją, kai oras liečiasi su vandeniu, kai vaizduotėje pinasi nauji įvaizdžiai“, – mintimis apie dalyvavimą simpoziume pasidalina spalvotos grafikos pradininkė Lietuvoje, grafikė Aistė Ramūnaitė.


Aistė Ramūnaitė „Speigas Kaune: Ąžuolynas antrą valandą dienos“, dr., al., akr. ir autorinė technika.

Simpoziumas – tai savotiškas susikoncentravimas į save ir gilus aplinkos pažinimas. „Tapydami, būdami simpoziume, gamtoje mes esame atitinkamame laike – pavasaris, vasara ar ruduo. Tai laikas, kuris suteikia tam tikrų paieškų – vaizdinių, šviesos ir šešėlio, spalvos pagavimo. Simpoziume „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ prie Neries stebėjau vandens tėkmę, judesį. Tai stipri pagava, kai vanduo čiurlena, kai norisi tapymo metu pagauti gilesnę įžvalgą ir poetizuotai ją perteikti laiko tėkmėje“, – apie patirtis ir dalyvavimą ne viename meno simpoziume kalba tapytoja, galerininkė, pedagogė Irena Mika.


Irena Mika „Salupių sodai“, dr., akr. Irenos Mikos nuotr.

Galimybė parodyti savo kūrybos daugiaprasmiškumą ir daugialypiškumą. „Esu ne vieną kartą organizavusi keramikos simpoziumą, kuris pritraukdavo menininkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Tokie susitikimai itin prasmingi ir įkvepiantys. Mus kaskart lydi entuziazmas sukurti kažką naujo, pasinerti į savo vidinį pasaulį ir parodyti kūrybos daugiaprasmiškumą“, – mintimis apie simpoziumą dalinasi japonų Bizeno technikos pradininkė Lietuvoje, keramikė Dormantė Penkinski.

Dormantė Penkinski „Raku puodelis matcha arbatai ruošti“, keramika, SODA nuotr.

Laiko paieškos, menininkų bendrystė ir siekis įsiklausyti į gamtos ritmą vienija skirtingus autorius. „Simpoziumas – tai savotiška šventė, kai susirenkame bendrai kurti. Gamta ir buvimas jos apsuptyje įkvepia kurti ir ieškoti naujų kūrybos formų bei idėjų. Skirtingi menininkai simpoziume „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ atranda daug panašumų. Užtenka bendros idėjos, kuri mus vienytų. Tai ir yra tikras simpoziumas“, – apie dalyvavimą simpoziume kalba iš medžio stebuklus kuriantis skulptorius Sigitas Straigis.


Sigitas Straigis „Skulptūros“, medis, Irenos Mikos nuotr.

Įkvėpti ir ieškoti naujų kūrybos kelių – svarbu kiekvienam menininkui. „Už simpoziumą geriau gali būti tik tas simpoziumas, kuriame dar nedalyvavai. Ši mintis mane lydi jau labai seniai. Tapyti man – tai būti, kvėpuoti, gyventi, jausti žemę po savo kojomis. O simpoziumas „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ papildo kūrybą, nes jaučiamas betarpiškas ryšys su gamta, tapimas jos dalimi. Ir nežinojimas, kas ką užvaldo, ar tu gamtą, ar gamta tave“, – patirtimi dalinasi ekspresionistinio primityvizmo arba primityvistinio ekspresionizmo tapytojas Romanas Averincevas.

Romanas Averincevas „Nykštukas“, kartonas, aliejus, Romano Averincevo nuotr.

Apie autorius


Aistė Ramūnaitė – tai spalvotos grafikos pradininkė Lietuvoje. Kurianti daugiasluoksnius lino raižinius, kuriuose svarbus linijiškumas. Grafikė nuolat eksperimentuoja, domisi naujomis lino raižinio formomis ir transformacijomis, lino raižinio erdviškumu, kuris yra paremtas abstrakcija. Šiuo metu Aistė Ramūnaitė gilinasi į tapybą. Ilgą laiką grafikė kūrė Didžiojoje Britanijoje. Dėstė grafikos dirbtuvėse Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Parengė ne vieną grafikos studijų individualią programą užsienyje. Kaskart dalyvauja šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“.


Irena Mika yra Kauno galerininkė, tapytoja ir pedagogė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos narė, surengusi ir dalyvavusi daugiau kaip 60 parodų, plenerų ir kitų meno projektų Lietuvoje ir užsienyje, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvauja nuo jos pirmųjų dienų ir kaip tapytoja, ir kaip galerininkė. Kūryboje išsiskiria savo stipriu kolorito ir gilios abstrakcijos pajautimu. Tapytojos Irenos Mikos kūryboje vyrauja pačios įvairiausios temos – biblijiniai motyvai, portretai, peizažai, istorinė atmintis. Menininkė – pelniusi ne vieną reikšmingą ir garbingą apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje.


Dormantė Penkinski – tai japonų Bizeno keramikos technikos pradininkė Lietuvoje, šią techniką keramikė itin propaguoja. Jos darbai ypač orientuoti į ekologiją: naudojamos natūralios medžiagos – degdamas molis, keramikos darbai pasidengia natūraliais medžio pelenais. Kiekvienas Dormantės Penkinski keramikos darbas yra paremtas gilia japonų filosofija, kurią autorė kviečia pažinti žiūrovą. Keramikė yra dalyvavusi šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“.


Sigitas Straigis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Skulptorius Sigitas Straigis yra surengęs ne vieną parodą, dalyvavęs meno simpoziumuose bei pleneruose, ne vieną kartą jo kūryba pristatyta šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“. Sukūrė daugybę interjero ir eksterjero medžio darbų, puošiančių ne vieną Lietuvos bažnyčią. Nuolatos eksperimentuoja ir kūryboje jungia įvairias medžiagas. Dažniausia kuria iš medžio.


Romanas Averincevas yra ekspresionistinio primityvizmo arba primityvistinio ekspresionizmo tapytojas. Savo kūrybą vadina literatūrine. Nuo 2004 m. dailininkas dalyvauja profesionaliose parodose ir yra surengęs ne vieną personalinę parodą, yra dalyvavęs šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“. Dažnai Romano Averincevo kūryboje susipina įvairios temos, dominuoja ryškios spalvos ar neaiškūs kontūrai, kuriuos žiūrovas turi įminti.


Simpoziumo parodą organizuoja Irenos Mikuličiūtės dailės galerija. Kuratorė – Irena Mika. Partneris – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius.


Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) simpoziumo „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ paroda veiks iki š. m. gruodžio 2 d.


Meno kritikas Astijus Krauleidis-Vermontas



bottom of page