Mone Kielė „Savijauta“ | Tapybos paroda LDS Šiaulių skyriaus galerijoje „S_IN“

Rugsėjo 18 d. 18:00 val. LDS Šiaulių skyriaus galerijoje „S_IN“ (Aušros al. 41, Šiauliai) įvyks menininkės mone Kielė parodos „Savijauta“ atidarymas.

Parodoje „Savijauta“ Raimonda Petraitė, kūryboje prisistatanti mone Kielė, tyrinėja žmogaus vidinės būsenos ir išorinio pavidalo santykį. Menininkę domina ne vien tai, kaip savijauta atsiskleidžia žmogaus veide, kūne ar laikysenoje, bet ir kaip ji yra slepiama, keičiama bei sąmoningai pateikiama kitų žvilgsniui. Išvaizda čia tampa savotiška kalba, kuria mėginame išreikšti save, prisitaikyti prie aplinkos arba nuo jos apsisaugoti.

mones Kielės kūrybos centre – figūra, per kurią vyksta savistaba. Kūnas paveiksluose nėra vien pasyvus žvilgsnio objektas: jis jaučia, priešinasi, geidžia, nerimauja ir mėgina susigrąžinti teisę pats apibrėžti savo tapatybę. Vidinė būsena atsiskleidžia ne tik per veido išraišką, bet ir per gestą, pozą, kūno santykį su erdve, spalvą bei tapybinę medžiagą. Aliejinių ir emalinių dažų sluoksniai, ryškūs spalviniai kontrastai ir vietomis neramus potėpis kuria įtampą tarp to, kas išgyvenama, ir to, kas parodoma.

Svarbią vietą šioje kūryboje užima drabužis. Jis tampa tarpine erdve tarp kūno ir visuomenės, tarp asmeninės savijautos ir išorinio matomumo. Drabužis gali slėpti, saugoti ar puošti, tačiau kartu jis padeda kurti tam tikrą savęs versiją. Menininkė klausia, kiek mūsų išvaizda atspindi tai, kaip iš tiesų jaučiamės, o kiek ją formuoja noras būti priimtiems, pastebėtiems ar suprastiems. Kuriamas įvaizdis tampa vieta, kurioje susitinka asmeninis pasirinkimas, kitų žvilgsnis ir visuomenėje veikiantys lūkesčiai.

„Savijauta“ čia suprantama ne kaip viena aiškiai įvardijama emocija, bet kaip nuolat kintanti vidinė būsena. Ji formuojasi tarp autentiško išgyvenimo ir poreikio būti pamatytai, tarp savęs suvokimo ir išorinio vertinimo. Tapyba menininkei tampa savęs stebėjimo ir pažinimo būdu – galimybe suteikti regimą pavidalą tam, kas paprastai lieka viduje. Paroda kviečia žiūrovą ne tik stebėti nutapytas figūras, bet ir atpažinti savo paties santykį su kūnu, išvaizda bei kasdien kuriamu įvaizdžiu.

Raimonda Petraitė (g. 1992) – šiuolaikinės figūratyvinės tapybos menininkė.

Jos kūryboje kūnas suvokiamas ne kaip vaizdas, o kaip patirtis – vieta, kur susikerta emocija, kontrolė ir pasipriešinimas. Autorės tapyba pasižymi impulsyvia gestika, kontrastingu koloritu ir įtemptomis, dažnai nepatogiomis figūromis. Kūnas čia tampa teritorija, kurioje nuolat perbraižomos ribos tarp laisvės ir apribojimo, pažeidžiamumo ir gynybos. Vietoje reprezentacijos ji renkasi būseną – gestas tampa kalba, o kūno laikysena – emociniu kodu.

Menininkė įgijo bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (tapyba), vėliau studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kur įgijo pedagogikos kvalifikaciją. Šiuo metu studijuoja magistrantūroje (tapyba) Vilniaus dailės akademijoje. Ji yra surengusi personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja grupinėse parodose, yra Dailininkų sąjungos narė, dukart „Jaunojo tapytojo prizo“ finalininkė, o jos darbai priklauso privačioms kolekcijoms Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda vyks iki spalio 6 d.

Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir LDS Šiaulių skyriaus kūrybinės programos dalis.Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.