Nauja paroda VGMC | Perpetuum Creatrix: moterų linijos

2025 m. rugsėjo 4 – spalio 4 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks paroda Perpetuum Creatrix: moterų linijos. Parodoje dalyvauja: Agnė Gintalaitė, Alfreda Venslovaitė-Gintalienė, Miglė Vilčiauskaitė-Migloko, Andrėja Vilčiauskaitė, Birutė Zokaitytė.

Frazė perpetuum creatrix jungia perpetuum – „amžiną“ – ir creatrix – moteriškąją „kūrėjo“ (creator) formą, marginalizuotą ir beveik išnykusią iš vartosenos, taigi gali būti verčiama kaip „amžinoji kūrėja“ arba „nenutrūkstama moteriškoji kūrybos galia“. Vadinasi, pasak šios frazės, kūryba nėra atsitiktinis veiksmas ar profesinis pasirinkimas – tai praktinis egzistencinis buvimo pasaulyje būdas, perduodamas iš kartos į kartą.

Paroda atveria vienos šeimos moterų giminystės ryšių vaidmenį formuojantis kūrėjos tapatybei. Remiantis antropologo Timo Ingoldo „Lines: A Brief History“ (2007), šioje parodoje ryšiai tarp moterų suvokiami ne tik kaip kraujo linija, giminystė, bet ir kaip iš kartos į kartą perduodamas būdas (iš)būti. Ingoldas teigia, kad linijos ne tik nurodo ryšius, bet ir apibrėžia, kaip mes patiriame ir suvokiame pasaulį. Meninė praktika parodos dalyvėms nebėra profesija ar individuali raiška – tai egzistencinė būtinybė, šeimos tradicija, būdas mąstyti, veikti, spręsti problemas ar švęsti. Kūrybinė praktika tampa linija, suteikiančia struktūrą pasauliui.

Parodos eksponatai atsiranda menininkėms vartant šeimos nuotraukų albumą ir žiūrint videoarchyvą, kur buities vaizdai neatskiriami nuo parodų ir kūrinių dokumentacijos. Mergaitės, moterys tampa pagrindinėmis veikėjomis ir istorijos pasakotojomis. Nors teorijoje moteriškas žvilgsnis pateikiamas kaip demokratiškesnė alternatyva vyriškajam, parodoje jis pasitelkiamas su humoru ir (savi)ironija konstruojant opoziciją. Individualumas gimsta iš komplikuoto santykio su Kitu. Tai nebūtinai konkretūs subjektai – kitoniškumui atstovauja ir patriarchalinės socialinės normos, galios mechanizmai ir buityje įsišaknijusios represinės struktūros, kurių simboliu tampa vilkas, šešėlis, pasakojimui suteikiantis visą spektrą mitologinės semantikos. Kasdienybės ikonografija eliminuoja gėrio ir blogio kovos aspektą – Raudonkepurės pasakoje prasmės akcentai keičiasi, nors archetipas neišvengiamai kartojasi. 

Atidarymas 2025 m. rugsėjo 4 d. (ketvirtadienį), 18 val.

* Paroda yra „Vilniaus galerijų savaitgalio“ programos dalis.

Lydinčioji programa:

Rugsėjo 13 d. ir rugsėjo 14 d., 13 val.: ekskursija parodoje su autorėmis.

Rugsėjo 19 d., 19 val.: Balso dirbtuvės su Migloko

Spalio 3 d. 19 val.: Migloko naujo muzikos albumo „Ievos obuoliai“ pristatymas

Kuratorė Agnė Gintalaitė

Dizainerė Gailė Pranckūnaitė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

Informaciniai partneriai: artnews.lt, „7 meno dienos“

Informacija : +370 5 261 1995, graphic.lt

Darbo laikas: II–V 12–19 val., VI 12–16 val.