Ciklas skirtas mūsų lietuviško peizažo įprasminimui. Atšiaurus mūsų krašto klimatas įtakojamas metų laikų kaitos leidžia stebėti ir gėrėtis įvairove. Prisirišimas prie vietos ir kasmetinis sugrįžimas prie jūros daugelį metų rinkta medžiaga ir pastebėjimai padeda šią vietą geriau suprasti ir atskleisti jos unikalumą. Pasirinkta pakrantė, tai zona į kurią įžengusi semiuosi įkvėpimo ir priimu tikrovę kaip situacijos realybę. Reljefo transformacija, invaziniai reiškiniai, nuolat atsirandantys ir išnykstantys daiktai smėlyje padeda suvokti besikeičiančios vietos dinamiką, skirtingą koloritą, reljefo faktūras.
Tas betarpiškas gamtos virsmas įtakodamas aplinką padiktuoja meninius sprendimus, juodas ir baltas emalis suverda aukštoje temperatūroje pavirsdamas į grafinius vaizdus. Tai oforto atspaudų tęsiniai tik šiek tiek sumažinti.
Tai žinutė apie laikinumą, trapumą, tobulas gamtos formas, užterštumo įtaką, klimato kaitą. Žmogaus dalyvavimas aplinkoje suvokiamas kaip įtakos pasekmė.
Pakrantėje vis randu kažką naujo, vėl išgyvenu laikinumo ir dramatiškumo jausmą. Stebiu išmestus žalius dumblius, išplautus meldus ir šalia telkšojančias mazuto balas. Einu tolyn, o mane palydi švilpiantis šaltas vėjas, po kojomis pustydamas tai švelnų, tai šiurkštų smėlį. Belaukiant pavasario stebiu tirpstantį sniegą, nugairintus neramius peizažus, kurie nugula emalio miniatiūrose.
Ramunė Jundaitė-Misevičienė