top of page
Ieškoti

Galerijoje „Drobė“ atidaroma personalinė Valdos Verikaitės paroda „Iš šerdies“


Liepos 28 dieną 18 val. naujai įsteigtoje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma personalinė stiklo menininkės Valdos Verikaitės paroda „Iš šerdies“


Kviečiame parodą lankyti darbo dienomis nuo 10 iki 17 val., Galerijoje „Drobė“, Drobės g. 62 – 308. Paroda veiks iki rugsėjo 4 d.


Dailininkę Valdą Verikaitę galime laikyti viena įdomiausių kūrėjų Lietuvos šiuolaikinėje stiklo panoramoje. Stiklo specialybės menininkė mokėsi Kauno kolegijoje, po to Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, kur baigė bakalauro ir magistro studijas. Per šį laiką ji įgijo įvairių stiklo apdirbimo gebėjimų bei technologinių įgūdžių, iš kaprizingos, sunkiai įveikiamos, bet nepaprastai estetiškos stiklo medžiagos leidžiančių sukurti pačius įvairiausius meninius objektus.


Stiklo išmanymą Valda ir toliau gilina labai nuosekliai: keliolika metų studijuoja stiklo mozaikos, veidrodžio apdirbimo procedūras, karšto ir šalto stiklo gamybos technologijas. Dailininkė yra įkūrusi nuosavą menininio stiklo dirbtuvę Kaune, kur rengia stiklo edukacijas, įgyvendina interjero akcentus, kuria papuošalus. Taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse stiklo parodose, kuriose eksponuoja konceptualius stiklo meno kūrinius, skulptūras, vyksta į meninio stiklo festivalius ar simpoziumus, padedančius įminti vis kitas stiklo meno paslaptis.


Prieš metus tokio vizito metu Panevėžyje, žinomo menininko Remigijaus Kriuko stiklo studijoje gimė naujausias Valdos Verikaitės projektas "Iš šerdies", liepos 28 – rugsėjo 04 d. eksponuojamas Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje "Drobė".


Tai - nevienaplanis reginys, galerijos erdvėje apjungęs fotografijas, apanglėjusias medžio formas, į kurias buvo pučiami stiklo indai, ir skaidrias bei spalvotas stiklo vazas. Visus šiuos daiktus sieja naratyvai, pastaraisiais metais menininkei tapę itin reikšmingais ir įtraukiais.


Kaip ir daugelis žmonių, dalį šio neramaus karantininio-pandeminio laikotarpio Valda praleido sodyboje, apsuptoje seno sodo. Būtent joje surinkti aptrupėję susenusių medžių gabalai pasitarnavo tolesniems kūrybiniams veiksmams. Iš medžių pasigamintos formos buvo panaudotos galerijoje demonstruojamiems stiklo indams išpūsti. Taip tarsi įveiklintas, pratęstas medžio gyvenimas, laikomasi tvarumo nuostatų. Iš čia gimė ir projekto pavadinimas "Iš šerdies" (beje, žiūrovui galimai konotuojantis su sąvoka "iš širdies", kas neabejotinai taip pat tiktų apibūdinant pateiktus kūrinius).


Pati menininkė teigia, kad parodoje ji norėjo į vienį apjungti gamtos išaugintas, laiko paveiktas, o toliau jau sąmoningai žmogaus nudegintas, įženklintas medžio formas ir iš jų gimusius dirbinius (indus), ir taip išreikšti ekologijos, objektų tąsos, naujakūrybos idėjas.


Kitas svarbus parodos aspektas atsispindi fotografijose. Jose - istorija su artimu žmogumi, ekspozicijai suteikianti papildomo jautrumo, tikrumo, sentimentalumo. Nuotraukų vaizduose matome dvi moteris, močiutę ir anūkę, vilkinčias tą patį, tarsi laiko juostą brėžiantį rūbą - ryškiai žalią, vasaros branda nuspalvintą suknelę, atkeliavusią iš močiutės jaunatvės spintos, tačiau ir šiandieną atrodančią itin stilingai, moderniai. Senatvės, ilgaamžiškumo ženklai močiutės veide, raukšlės rankose, kuriant šį projektą menininkei asociavosi su gamta, amžių nugyvenusių medžių rievėmis, tekstūromis, patręšusiais kamienais, visgi padėjusiais įvykti virsmui - gimti naujiems stiklo kūriniams. Taip menininkė tarsi nubrėžė paraleles tarp gamtos ir žmogaus egzistencijos, priminė žiūrovui, kad "gamta neretai alegoriškai įprasmina žmonių gyvenimus, yra jų atspindys", tie patys procesai vyksta ir žmonių buvime, prasitęsiančiame iš vieno į kitą.


Ir paskutinis aspektas, taip pat dominęs Valdą, tai - stiklo dirbinio funkcionalumo ir konceptualumo santykis. Be abejo, eksponuojamos architektoniškos, išlakios vazos, pirmiausiai, yra integrali šio konceptualios parodos visumos dalis. Tačiau, kita vertus, jos gali būti naudotinos kaip konkretūs buitiniai indai. Kurdama juos Valda siekė minėto daiktiškumo, norėjo, kad "indai būtų kokybiški, kad "žaistų" ne tik idėjos, bet ir indų pavidalai, pabrėždami stiklo ilgaamžiškumą, tradicijų perimamumą, dizaino reikšmę".


Bendraujant su menininke įstrigo jos pačios parodą apibendrinantys žodžiai: "kūriau šį projektą kupina įvairių sentimentų - gamtai, istorijai, žmogaus praeičiai, amato žinojimui... Siekiau, kad visa tai susijungtų į mentališkai apčiuopiamą visumą". Regis, autorei tai tikrai pavyko...


Menotyrininkė dr. Raimonda Simanaitienė


Parodos rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga


Partneriai: LDS Kauno skyrius, Glass Remis meninio stiklo studija, fotografas Raimundas Bulota

Comments


bottom of page