Rimo Bičiūno tapybos ir piešinių paroda „BONVIVANAS“

Nuo gegužės 4 d., pirmadienio LDS Projektų erdvėje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Rimo Bičiūno tapybos ir piešinių paroda „Bonvivanas“.

Jei reikėtų Rimo Bičiūno kūrybą pristatyti vienu žodžiu, tas žodis būtų „bonvivanas“.  Tai žmogus, kuris mėgsta gerą maistą, gražius dalykus, gerą kompaniją ir gyvenimą be perteklinės dramos. Kitaip tariant – žmogus, kuris gyvena su skoniu. 

Įžengus į dailininko dirbtuvę, pirmiausia pasitinka jausmas, kad čia gyvenimas vyksta pilnu tempu: moterys šypsosi, linijos šoka, spalvos net nebando būti kuklios. Viskas čia – su lengvu flirtu ir puikia saviironija. Atrodo, kad pats autorius mums sufleruoja: „rimtai žiūrėti galima, bet nebūtina“.

Ir tada supranti – čia dirba žmogus, kuris džiaugiasi kūryba ne „kartais“, o kasdien ja kvėpuoja. Pats menininkas juk yra juokavęs, kad norėtų nupiešti po piešinį kiekvienam lietuviui. Sprendžiant iš tokio akivaizdaus produktyvumo, jei dar šio tikslo nepasiekė, tai – tik laiko klausimas. Retrospektyviai žvelgiant, jo kūryba dėliojasi į aiškius etapus, bet jie labiau primena ne griežtus skyrius, o skirtingus nuotaikų sezonus.

Ypač smagu stebėti, kaip veikia jo linija. Ji čia – tarsi pagrindinė veikėja: kartais elegantiška, kartais išdykusi, bet visada taikli. Pieštukas nesiblaško – jis žino, ką nori pasakyti. O tada į sceną ateina tapyba, ir aliejiniai dažai padaro tai, ką legendinis Lietuvos koloristas moka geriausiai – sutirština emociją iki švytėjimo.

Paroda sudėliota taip, kad žiūrovas galėtų pagauti vieną įdomiausių momentų – virsmą. Piešiniai – lengvi, žaismingi, tarsi eskizai iš gero vakarėlio, o tapyba – jau su „svoriu“, lyg tie patys personažai būtų apsivilkę vakarinius drabužius. Jie gal kiek surimtėja, bet viduje vis dar tie patys – gyvi, šmaikštūs ir pašėlę.

Ir štai čia gimsta pagrindinė asociacija: energijos, gyvenimo džiaugsmo ir spalvų kokteilis. Toks, kurio paragavus nesinori analizuoti – norisi šypsotis. Liūdesio čia nerasite. Bet kokia proza palikta kažkur už galerijos durų, kasdienybės stalčiuje.

Gerų įspūdžių!

Parodos kuratorė Lina Bilinskienė

---

If one had to describe Rimas Bičiūnas work in a single word, that word would be “bon vivant.” It is someone who enjoys good food, beautiful things, good company, and a life free of unnecessary drama. In other words, a person who lives with taste.

Stepping into the artist’s studio, you are immediately overcome by a feeling that the life here unfolds at full speed: women smile, lines dance, and colors don’t even pretend at modesty. Everything carries a subtle sense of flirtation and a fine layer of self-irony. It feels as though the artist himself is whispering: “You can take it seriously—but you don’t have to.”

And then it becomes clear— he is someone who doesn’t create “occasionally,” but breathes creativity every single day. The artist has joked that he would like to make a drawing for every Lithuanian. Judging by such remarkable productivity, if he hasn’t achieved this goal yet, it’s only a matter of time. Seen retrospectively, his work unfolds in distinct phases, though they resemble not rigid chapters but rather different seasons of mood.

It is especially delightful to observe how his line works. Here, it becomes the main protagonist: at times elegant, at times mischievous, but always precise. The pencil never hesitates—it knows exactly what it wants to say. Then painting enters the scene, and oil paint does what a master colorist does best—intensifying emotion to an astonishing level.

The exhibition is arranged in a way that allows the viewer to grasp one of the most intriguing moments: transformation. The drawings are light, playful, like sketches from a lively party. The paintings, meanwhile, carry more “weight,” as if the same characters had put on evening attire. They may appear slightly more serious, yet inside they remain just as vivid, witty, and a little wild.

And this is where the central association emerges: a cocktail of energy, joie de vivre, and color. The kind that makes you want to smile rather than analyze. You won’t find sadness here. Any trace of life’s prose has been left somewhere outside the gallery doors, tucked away in the drawer of everyday routine.

Enjoy the experience!