LDS Projektų erdvė ArtVilnius‘25 pristato ekspoziciją (NE)ŠVENTUMO ARCHYVAS

Solveiga Gutautė. 200x286, drobė, aliejus, 2025 m.

Solveiga Gutautė, Rūta Lipaitė, Rūta Naujalytė

Solveigos Gutautės, Rūtos Lipaitės, Rūtos Naujalytės trio kviečia į kolekcionavimo reiškinį pažvelgti plačiau – kaip į emocinį, dvasinį ir kultūrinį veiksmą, kuriame kolekcionavimo objektu tampa ne tik daiktai, bet ir būsenos, atmintis, tikėjimo formos. Tai – dviguba refleksija apie tai, ką saugome, kodėl kaupiame, ir ką šiuolaikinis menas gali išsaugoti iš nykstančio pasaulio.

Solveigos Gutautės tapybos maniera kolekcionuoja ne objektus, bet jausenas ir materijos virpesius – šviesos, žemės, dangaus vienovę, perteiktą per abstrakcijos kalbą. Kūriniai, kintantys tarp švytinčių ir duslių tonų, primena kvantinius gamtos ir kosmoso virpesius, kuriuose išnyksta laikas ir atsiveria metafizinė kontempliacija. Tapyboje kolekcionuojamos gamtos būsenos tampa dvasinio pasaulio metaforomis – tai subtili sąsaja tarp biologinio žvilgsnio ir kosminių tolių.

Rūtos Lipaitės instaliacijos suvokiamos kaip atminties išsaugojimo ir perprasminimo aktas. Menininkė kaupia reliktus – devocionalinius objektus (rožančių karuselė), marginalius kičo artefaktus, kadaise turėjusius kultinę paskirtį, bet šiandien tapusius našlaičiais. Transformuoti per stiklo meną ir ready-made praktiką, šie daiktai įgyja naują – kultūrinę – vertę. Tai ne nostalgijos aktas, bet konceptualus atsakas į nykstančio pamaldumo reiškinį ir platesnius socialinius virsmus. O praėjus šimtmečiams, sakraliniai objektai, vėl tampa kolekcionierių trofėjais.

Trečiąją šio dvasinio rinkimo viziją ironizuoja Rūta Naujalytė. Užsienyje žinomos ir pelniusios apdovanojimus menininkės idėjos gimsta iš siūlų raizgalynės – tiesiogine ir metaforine prasme.. Šiandieninėje karo grėsmės akistatoje akis varginanti ir sielas žeidžianti realybė tampa įprasta. Nekaltų paukštelių, tarsi taikos nešėjų, įžūli estetika tampa norma ir realybės atspindys, tarsi sakralumo eliminavimas mumyse.

Solveigos Gutautės, Rūtos Lipaitės ir Rūtos Naujalytės kūrybos sintezė atskleidžia šiandienines aktualijas per požiūrį į vidines jausenas ir sakralumo prasmę, būdą fiksuoti save, transformuoti požiūrį, aktualinti laiką ir stiprinti emociją materijai (ne)suteikiant prasmę (‘ės).