Search

V. JANULIS: „Šiandien ekslibrisų menas rusena lyg miegantys, retkarčiais išsiveržiantys vulkanai“



Prof. dr. Remigijus Venckus, VILNIUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)


Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą grandiozinį projektą – išleisti išsamų enciklopedinį Lietuvos ekslibriso kūrėjų žinyną. Tikimasi, kad šis žinynas taps fundamentaliu veikalu, kuriame bus pristatyti XX–XXI a. ekslibrisų kūrėjai. Siekdamas populiarinti pradėtą veiklą ir skatinti visuomenės susidomėjimą ekslibriso menu, meno kritikas ir menininkas, Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) profesorius dr. Remigijus Venckus kalbasi su skirtingų kartų ekslibrisų kūrėjais. 2021 m. gruodžio mėnesį, šv. Kūčių dieną, R. Venckus aplankė savo buvusį dėstytoją, grafikos menininką, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorių Vaidotą Janulį. Kviečiame skaityti R. Venckaus parengtą diskusijos refleksiją su V. Januliu apie meno, taip pat ir ekslibrisų kūrybą.


Vaidotas Janulis man visada buvo išskirtinė asmenybė. Dar studijų laikais jis mane skatino eksperimentuoti, ieškoti savo meninės kalbos. Profesorius mielai dalydavosi kūrybos patarimais, rodydavo savo kūrinius ir komentuodavo juos. Prieš pradėdamas mūsų susitikimo diskusijos refleksiją noriu glaustai pristatyti menininko V. Janulio asmenybę.


Paminėtina, kad menininkas gimė 1957 m. Šiauliuose. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), čia dar ir šiandien dirba profesoriumi. Pagrindinės V. Janulio dėstomos disciplinos apima bendruosius grafikos meno klausimus, kaligrafiją ir piešimą.


Nuo 1982 m. Profesorius nuolatos dalyvauja meno parodose, rengiamose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Belgijoje, JAV, Australijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Japonijoje etc.). Jo meninė praktika dažniausiai plėtojama lakštinės grafikos, ekslibriso, knygų iliustracijos, kaligrafijos, akvarelės, objektų ir instaliacijos kūrybos lauke. V. Janulis surengė daugiau nei keturiasdešimt autorinių parodų, pelnė prestižinių meno trienalių ir bienalių prizinių vietų. Nuo 1992 m. V. Janulis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.


Pradėti menininko karjerą V. Janulį paskatino dar studijų laikais sutikti išskirtiniai dėstytojai, kūrėjai: doc. Romanas Vilkauskas, prof. Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, doc. Rimantas Tomas Buivydas, lekt. Algimantas Goštautas, lekt. Vaclovas Zigmantas. Inspiruotas ne tik šių asmenybių kūrybos, bet ir skatinamas tobulinti savo meninę kalbą, dar studijų laikais V. Janulis susidomėjo grafikos kūryba. Jį žavėjo techninė įvairovė, skirtingų technologijų derinimo galimybės, taip pat ir ne iš karto nuspėjamas darbo rezultatas.



Profesorius atskleidžia, kad meninės kūrybos temas dažnai lemia girdėti muzikos kūriniai, jo vaizduotę žadina perskaitytos knygos ir net gyvenamoji aplinka, kurioje sutinkami įvairūs žmonės, nutinka nekasdienių, estetinę savimonę žadinančių įvykių. Iš tikro, tai išplėtotas profesoriaus smalsumas verčia išsivaduoti iš gyvenimo ritualų rutinos ir pastebėti grožį arba meninės-socialinės diskusijos, realizuojamos kūrinio formoje, pagrindą, netikėtą ir sukrečiantį tam tikrose situacijose.


Pirmąjį ekslibrisą V. Janulis sukūrė dar būdamas studentas, 1981 metais. Apie tai menininkas pasakoja: „ekslibrisų kūryba nėra mano nuolatinis užsiėmimas. Mano prioritetas nėra susijęs su noru sukurti daug ekslibrisų, svarbiausia yra kūrėjo mintis, estetinis argumentuotas sprendimas. Aš nesuprantu tų menininkų, kurie giriasi savo sukurtų kūrinių skaičiumi. Juk ne tai svarbiausia! <…> Paskutiniu metu aš dažnai regiu kolekcininkų daromą poveikį ekslibrisų tipologijai. Jie yra išskyrę tokį technikų, taikomų ekslibrisų kūryboje, skaičių, kad man tai atrodo net nebesuvokiama, aš tiesiog pasiklystu. Kadangi kolekcininkai visada yra linkę meną kataloguoti, todėl ekslibrisai yra papildomi net tiražą ženklinančiu numeriu. <…> Atrodo, kad ekslibrisų kolekcininkų dėka visa knygos ženklų kūryba sugula į katalogus, lyg į savitą kūrybinės minties koncentracijos stovyklą.“

Nemažai ekslibrisų V. Janulis yra skyręs savo draugams ir kolegoms – dailininkams. Taip pat yra ekslibrisų, kuriuos lėmė konkursinių parodų temos. Jos dažniausiai būna skirtos asmenybei arba institucijai pažymėti. Dailininkas prisimena 1986 metus, kai buvo rengiamas pirmasis ekslibrisų konkursas, skirtas Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės muziejui. Tąkart V. Janulis pelnė pirmąją premiją. Pasiteiravus, kokia šiandien yra ekslibrisų meno situacija, profesorius atvirauja: „ekslibrisai rusena lyg miegantys, kartais išsiveržiantys vulkanai. Manau, kad dar įmanoma sulaukti ir savotiško ekslibrisų vulkano išsiveržimo, nesustabdomos ekslibrisų lavos tekėjimo. Šią mintį man sufleruoja knygos padėtis dabarties kultūroje. Nors ir buvo daug postringaujama apie knygos mirtį, tačiau šiandien aš vis dėlto regiu savitą jos renesansą. Tikriausiai todėl aš ir negaliu atmesti galimybės ekslibrisui ir vėl tapti populiariam. <…> man pačiam ekslibrisas yra lyg savitas kūrybinio lauko poligonas, kuriame gali būti išbandomos įvairios priemonės, technologiniai deriniai, tobulinama asmeninė meninė kalba.“


Pokalbio pabaigoje pasiteiravus apie tolesnę kūrybinę veiklą, V. Janulis kalbėjo: „<…> šiuo metu daugiau dėmesio aš skiriu didesnio formato grafikos lakštams. Ekslibrisai man tampa lyg tarpinės atokvėpio stotelės. Nors ką gali žinoti, gal ateityje dar ir savotišką ekslibrisų seriją sukursiu…“


#ldsmenininkai



0 comments